Žurnalistų tyrimas atskleidė, kad Rusija planuoja iki 2030 metų okupuoti Baltarusiją

Žurnalistai paskelbė tyrimą, paremtą Rusijos valdžios institucijų vidaus dokumentu „Rusijos Federacijos strateginiai tikslai Baltarusijoje“, kuriame teigiama, kad Maskva planuoja iki 2030 m. okupuoti Baltarusiją. Tyrime dalyvavo žurnalistai iš „Süddeutsche Zeitung“, WDR, NDR, „Yahoo News“, „Delfi Eesti“, „Dossier Centre“, „Expressen“, „Independent“, „Frontstory“, Baltarusijos tyrimų centro ir „Vsquare“.
Vladimiras Putinas, Aliaksandras Lukašenka
Vladimiras Putinas, Aliaksandras Lukašenka / „Scanpix“/AP nuotr.

Dokumentas „Rusijos Federacijos strateginiai tikslai Baltarusijoje“ datuojamas iki 2021 m. vasaros, jį sudaro 17 puslapių, jame aptariama viskas, kas susiję su šalių vienijimusi, tvirtina žurnalistai.

Jame išvardyti politiniai, gynybiniai, prekybiniai ir socialiniai Rusijos valdžios tikslai Baltarusijoje suskirstyti į tris kategorijas – trumpalaikius (iki 2022 m.), vidutinės trukmės (iki 2025 m.) ir ilgalaikius (iki 2030 m.).

Iš strategijos matyti, kad Baltarusijos prisijungimas prie Rusijos turėtų vykti keliais etapais. Iki 2022 m. turėjo susiformuoti prorusiškos gyventojų, įskaitant politinį ir karinį elitą, nuotaikos, taip apribojant „nacionalistinių ir provakarietiškų“ jėgų įtaką. Maskva taip pat planavo sukurti prorusiškas įtakos grupes tarp Baltarusijos elito, priversti respubliką naudotis Rusijos uostais prekėms gabenti ir padidinti Rusijos įtaką humanitarinėje srityje.

„AFP“/„Scanpix“/Rusų ir baltarusių kariai
„AFP“/„Scanpix“/Rusų ir baltarusių kariai

Planuojama Baltarusijos teisės aktus pritaikyti prie Rusijos teisės ir valdyti respublikos užsienio politiką atsižvelgiant į Rusijos interesus. Visų pirma strategijoje teigiama, kad 2022 m. vasarį Baltarusijoje priimta konstitucijos reforma turėtų būti užbaigta atsižvelgiant į Rusijos interesus, o respublikos įstatymai turėtų būti „suderinti“ su Rusijos Federacijos įstatymais.

Taip pat planuojama didinti karinį buvimą Baltarusijos teritorijoje, taip pat užtikrinti „dominuojančią Rusijos Federacijos įtaką socialinėje politikoje, prekyboje, ekonomikoje, moksle, švietime ir kultūroje“.

Iki 2025 m. Kremlius tikisi jau turėti stabilias įtakos grupes Baltarusijos politikoje, kariuomenėje ir versle, plėsti Rusijos karinį buvimą ir užtikrinti Baltarusijos integraciją į Rusijos energetikos, transporto ir ryšių sistemas. Kitas vidutinės trukmės tikslas – remti prorusiškas nevyriausybines ir pelno nesiekiančias organizacijas.

Kremlius baiminasi Baltarusijos valdžios suartėjimo su NATO ir atskiromis Aljanso valstybėmis narėmis.

Be to, Rusijos valdžia ketina supaprastinti Rusijos pasų išdavimo Baltarusijos piliečiams tvarką, „siekiant sukurti integracijos procesu suinteresuotų rusų sluoksnį ir į Rusijos rinką orientuotus verslo sluoksnius“.

Galiausiai, iki 2030 m. strategijoje numatoma užbaigti kurti sąjunginę valstybę, suvienyti abiejų šalių kariuomenes, Rusija tuomet planuoja jau kontroliuoti Baltarusijos informacinę erdvę ir pereiti prie bendros valiutos. Iki tos datos taip pat ketinama užtikrinti rusų kalbos viršenybę prieš baltarusių kalbą respublikoje ir sukurti bendrą kultūrinę erdvę su vieningu požiūriu į istoriją.

Pasak užsienio žurnalistų pašnekovo, Kremlius šiuos planus vertina itin rimtai ir deda pastangas juos įgyvendinti: „Rusija žino, kad Baltarusija bando sustabdyti šiuos procesus. Kai kurie iš jų matomi viešai, pavyzdžiui, politinės integracijos proceso vilkinimas. Tačiau Rusijos Federacija ir toliau daro spaudimą [Baltarusijai], kad ir kas nutiktų“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./V.Putinas ir A.Lukašenka
AFP/ „Scanpix“ nuotr./V.Putinas ir A.Lukašenka

Pažymima, kad visavertė Rusijos invazija į Ukrainą sulėtino šių planų įgyvendinimą, tačiau jų nesustabdė.

„Ilgalaikis tikslas – pasiekti visišką Baltarusijos kontrolę – tebegalioja ir nepasikeitė“, – mano šaltinis.

Be tikslų, dokumente taip pat aprašomos grėsmės Rusijos planams Baltarusijoje. Kremlius baiminasi Baltarusijos valdžios suartėjimo su NATO ir atskiromis Aljanso valstybėmis narėmis, nacionalistiškai nusiteikusių ir provakarietiškų politikų įtakos Aliaksandrui Lukašenkai bei atsisakymo mokyti rusų kalba.

Išorės ekspertai, kurie taip pat tyrė dokumentą, mano, kad jis yra autentiškas.

„Išorine forma dokumentas primena standartinį Rusijos biurokratijos ar politinės administracijos dokumentą“, – sakė Stokholmo Rytų Europos studijų centro (SCEEUS) direktoriaus pavaduotojas Martinas Kragas.

Tokią pačią nuomonę išreiškė ir Vakarų žvalgybos tarnybų atstovai, kuriems žurnalistai parodė dokumentą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis