Rusijos laivai šioje teritorijoje judėjo su išjungtais atpažinimo prietaisais, tačiau žurnalistams pavyko tiksliai nustatyti jų judėjimą pagal radijo ryšį, kuriuo buvo keičiamasi su jų karinėmis bazėmis, ir pagal išanalizuotas palydovines nuotraukas.
2022 m. birželį Rusijos laivai, galintys vykdyti povandenines operacijas, prie dujotiekių lankėsi mažiausiai du kartus, paskutinį kartą – likus mažiau nei savaitei iki sprogimų. Vienu atveju laivas šalia dujotiekio išbuvo beveik visą dieną.
Pirmasis laivas, pastebėtas netoli „Nord Stream“, birželio 7 d. rytą išplaukė iš Kaliningrado karinių jūrų pajėgų bazės ir atplaukė į teritoriją į pietryčius nuo Karlskrunos ir į rytus nuo Bornholmo.
Laivas kelias valandas praleido vietovėje, kurioje 80 metrų gylyje eina „Nord Stream“ dujotiekis. Laivo pavadinimas nebuvo paminėtas. Remiantis Danijos valdžios institucijų informacija, trys iš keturių vėliau įvykusių sprogimų vamzdynuose įvyko būtent čia.
Antrasis laivas, 86 metrų ilgio „Sibiriakov“, į šią teritoriją atplaukė birželio 14 d. Laivas buvo labai arti vamzdynų arba beveik virš jų, kartais plaukdamas labai mažu greičiu.
Palydovinės nuotraukos rodo, kad laivas buvo už poros šimtų metrų nuo vienos iš sprogimų vietos. Be to, nuotraukose matyti kitas laivas, kuris, atrodo, taip pat plaukė su išjungtu atpažinimo įrenginiu, tačiau jo identifikuoti nepavyko.
Iš vaizdų galima spręsti, kad šie du laivai buvo nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų atstumu nuo vienos iš būsimų sprogimų vietų.
Tuo metu Baltijos jūroje taip pat vyko NATO pratybos BALTOPS 22, tačiau žurnalistai, peržiūrėję turimus judėjimo duomenis, nerado nė vieno padalinio, kuris būtų pakankamai arti, kad pamatytų „Sibiriakov“ ar kitą „laivą vaiduoklį“.
Tų pačių transliuotojų žurnalistai neseniai paskelbė dar vieną tyrimą, kuriame teigiama, kad Rusijos karo laivai ir civiliniai „laivai vaiduokliai“ Baltijos ir Šiaurės jūrose renka duomenis sabotažui prieš vėjo jėgaines, dujotiekius ir ryšių kabelius.
Trečiasis užfiksuotas laivas, kuris rugsėjo 21 d. lankėsi prie vamzdynų, buvo 49 metrų ilgio Baltijos laivyno vilkikas SB-123. Vokietijos portalas „T-Online“ jau minėjo šį vilkiką kaip vieną iš tų, kurie potencialiai galėjo būti susiję su incidentais.
Pusiaukelėje nuo savo bazės Kaliningrade iki „Nord Stream“ dujotiekio teritorijos SB-123 išjungė savo atsakiklį. Remdamiesi perimto radijo ryšio informacija, žurnalistai daro prielaidą, kad vilkikas rajone buvo maždaug nuo rugsėjo 21 d. 20.00 val. iki rugsėjo 22 d. 14.00 val.
Švedijos prokuroras Matsas Linqvistas, pagrindinis asmuo, atsakingas už dujotiekio sabotažo tyrimą, teigia, kad tyrimas turi labai išsamių duomenų apie laivų judėjimą rajone, net apie „laivus vaiduoklius“, tačiau šiuo metu komentarų pateikti negali.
Neseniai Danijos žiniasklaidą pasiekė informacija iš karinių šaltinių, kad likus keturioms dienoms iki sprogimų netoli „Nord Stream“ buvo ir specialusis rusų laivas SS-750, kuris turi ir povandeninį aparatą.
Žurnalistai su šia informacija kreipėsi į Rusijos ambasadą Kopenhagoje, tačiau ji atsisakė komentuoti.
Kovo mėnesį Vakarų žiniasklaida paskelbė straipsnių, kuriuose teigiama, kad už dujotiekių sprogimą galėjo būti atsakingos nevyriausybinės grupės, kurioms galėjo priklausyti rusai ir ukrainiečiai.
Atsakydamas į tai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis su sprogimais nesusijusi, ir pasiūlė išanalizuoti, kokie veikėjai galėjo slypėti už tokios informacijos.
Tų pačių transliuotojų žurnalistai neseniai paskelbė dar vieną tyrimą, kuriame teigiama, kad Rusijos karo laivai ir civiliniai „laivai vaiduokliai“ Baltijos ir Šiaurės jūrose renka duomenis sabotažui prieš vėjo jėgaines, dujotiekius ir ryšių kabelius.
