Aviakatastrofa Irane: prezidentas galėjo skristi labai senu sraigtasparniu

„AFP“/„Scanpix“/Irano prezidentas Ebrahimas Raisi sraigtasparnyje pakeliui į Iraną

Vis dar nėra išsamaus vaizdo, kas nutiko Irano prezidento Ebrahimo Raisi sraigtasparniui, tačiau pirmieji duomenys apie katastrofą leidžia daryti prielaidą, kad ji susijusi su dešimtmečius Iranui taikomomis sankcijomis aviacijos srityje. Pagal vieną iš versijų Irano prezidentas skrido beveik 50 metų senumo sraigtasparniu.

E.Raisi, Irano užsienio reikalų ministras Hoseinas Amiras Abdollahianas, Irano Rytų Azerbaidžano gubernatorius Malekas Rahmati ir šalies aukščiausiojo lyderio atstovas Mohammadas Ali Ale-Hashemi žuvo sekmadienio popietę sudužus sraigtasparniui „Bell 212“, pranešė Irano naujienų agentūra „Tashnim“. Irano delegacija grįžinėjo iš užtvankos atidarymo prie sienos su Azerbaidžanu.

Pasak OSINT analitiko Oliverio Alexanderio, analizavusio avarijos vietos nuotraukas, sraigtasparnis trenkėsi į kalną esant tirštam rūkui. Tai liudija virš avarijos vietos ant šlaito palikta uodegos sija, rašo ekspertas. Jo nuomone, pilotai prieš katastrofą nebuvo pakeliui į nusileidimą.

„Bell 212“ atrodo pasenęs vertinant 2024 m. aplinkybėmis, nepriklausomam portalui „Agentstvo“ sakė aviacijos žurnalistas Andrejus Menšeninas. Sraigtasparnis buvo sukurtas septintojo dešimtmečio pabaigoje ir gamintas iki dešimtojo dešimtmečio pabaigos.

Yra dvi versijos, kada buvo pagamintas Irane sudužęs sraigtasparnis. „Euronews“ ir kelios kitos žiniasklaidos priemonės teigia, kad „Bell 212“ į šalį pateko prieš 1979 m. islamo revoliuciją, valdant šachui Mohammadui Rezai Pahlavi, kuris garsėjo meile aviacijai. Tuo pat metu kai kurie OSINT analitikai (visų pirma „Bild“ žurnalistas Julianas Röpcke, taip pat projektas „The STRATKOM Bureau“) teigia, kad Irane sudužęs sraigtasparnis buvo pagamintas 1994 m.

Ir pirmuoju, ir antruoju atveju sraigtasparnis buvo netinkamas naudoti sudėtingomis oro sąlygomis. Kaip rašo „Euronews“, remdamasis ekspertais, daugiau kaip prieš 40 metų pagamintas „Bell 212“ buvo sukurtas skraidyti tokiomis sąlygomis, kai pilotas gali matyti, kur skrenda. 1994 m. modelis buvo netinkamas skraidyti sudėtingomis oro sąlygomis, tvirtino J.Röpcke.

Vokietijos žurnalo „Spiegel“ teigimu, avariją galėjo lemti blogos oro sąlygos ir Irano aviacijos būklė. Esant ekstremalioms oro sąlygoms pilotai turi pereiti nuo vizualaus skrydžio prie skrydžio pagal prietaisus, primena „Spiegel“.

Šiuolaikiniuose sraigtasparniuose gali būti įrengta, pavyzdžiui, „sintetinės“ regos sistema (kai ekrane piešiama reljefo modeliavimas) ir autopilotas su reljefą sekančio skrydžio režimu, sakė Menšeninas. Nežinoma, ar E.Raisi sraigtasparnyje buvo papildomai įrengtos tokios sistemos ir, jei taip, ar jos tinkamai veikė. Tačiau nuotraukos specializuotose aviacijos interneto svetainėse rodo, kad bent keli Irano sraigtasparniai „Bell 212“ turėjo visą reikiamą įrangą skrydžiui pagal prietaisus. Pavyzdžiui, šioje nuotraukoje iš kabinos matyti „Garmin GNS 530“ sistema, leidžianti skraidyti naudojant GPS.

Stopkadras/Sraigtasparnyje „Bell 212“ matoma „Garmin GNS 530“ įranga

„Nesunku daryti prielaidą, kad sraigtasparnis, skirtas aukščiausiems pareigūnams skraidinti, turėtų būti įrengtas ne prasčiau nei vidutinis šalies civilinis sraigtasparnis“, – mano A.Menšeninas.

Irano prezidentą skraidinusio sraigtasparnio katastrofa yra vienas iš retų atvejų, kai valstybės vadovai žūsta sudužus sraigtasparniui. Nuo 1940 m. suskaičiuota 11 tokių atvejų. Paskutinis įvyko 2010 m. balandį Smolensko srityje, kai žuvo Lenkijos delegacija, vadovaujama prezidento Lecho Kaczynskio.

Po 1979 m. JAV ir kai kurių Europos šalių valdžios institucijos pradėjo taikyti sankcijas Irano aviacijai. Dešimtmečius taikomos sankcijos turėjo įtakos skrydžių saugai šalyje. Nuo 1979 m. iki 2023 m. Irane įvyko 253 lėktuvų katastrofos, per kurias žuvo 3335 žmonės.

Vakarų šalys panašias į Irano sankcijas įvedė ir Rusijai dėl karo Ukrainoje. Ir jos jau taip pat turi įtakos skrydžių saugai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ebrahimo Raisi atvaizdas

Irano prezidento Ebrahimo Raisi žūtis sraigtasparnio katastrofoje gali jo šalyje sukelti politinio nestabilumo laikotarpį, tačiau mažai tikėtina, kad pasikeis Irano užsienio politikos kursas ar Teherano vaidmuo Artimuosiuose Rytuose, pirmadienį sakė analitikai.

Griežtosios linijos dvasininkas buvo laikomas favoritu pakeisti 85 metų aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei, todėl E.Raisi mirtis taps iššūkiu šalies valdžios institucijoms užtikrinant politinės sistemos stabilumą.

Tačiau analitikai teigia, kad Irano užsienio politika, kuri yra A.Khamenei ir slaptos Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sritis, tęsis pernelyg nepakitusi.

„Gali atsirasti įpėdinis, kuris bus toks pat konservatyvus ir ištikimas sistemai, koks buvo Raisi“, – sakė Irano reikalų specialistas Ali Vaezas iš strateginių studijų centro „International Crisis Group“.

„Užsienio politikos srityje aukščiausiasis lyderis ir Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC) ir toliau dominuos priimant strateginius sprendimus“, – pareiškė jis socialiniame tinkle „X“, bei teigė, kad tikisi daugiau tęstinumo nei pokyčių.

Irano ekspertas Faridas Vahidas iš analitinio centro „Fondation Jean-Jaures“ teigė, kad E. Raisi palaikė labai darnius santykius su IRGC, o tai, pasak jo, korpusui suteikė daug erdvės ir laisvės regione.

Su E.Raisi sprendimų priėmimas buvo labai sklandus, nes jis buvo visiškai pavaldus A.Khamenei, turinčiam aukščiausią valdžią Irane, naujienų agentūrai AFP sakė F.Vahidas.

„Irano konservatorių klausimas yra surasti kažką, kas būtų išrinktas [...] ir nesukeltų jiems daug problemų“, – pridūrė jis.

Planuojama, kad Iranas birželio 28 dieną surengs prezidento rinkimus, o laikinai šias pareigas eis 68 metų viceprezidentas Mohammadas Mokhberas.

Status quo

63-ejų E.Raisi, prezidento postą užėmęs nuo 2021-ųjų, žuvo augant įtampai tarp Irano ir Izraelio, Gazos Ruože tęsiantis žydų valstybės ir „Hamas“ karui po pastarosios atakų spalio 7-ąją.

Įtampa aukščiausią tašką pasiekė balandžio viduryje, kai Iranas surengė precedento neturinčią ataką prieš Izraelį. Šiitiška respublika paleido pusketvirto šimto dronų ir raketų, bet dauguma jų buvo sunaikinti dar nepasiekę Izraelio, padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms.

Teheranas taip pat palaiko vadinamąją „Pasipriešinimo ašį“, ginkluotų grupuočių tinklą, tarp kurių – Libano „Hezbollah“, palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“ ir husių sukilėliai Jemene.

Kalbėdamas apie Irano santykius su šiomis grupuotėmis, Vidurinių Rytų instituto ekspertas Jasonas Brodsky sakė, kad „išliks status quo".

„ICRG atsiskaito aukščiausiajam lyderiui ir palaiko ryšius su „Hezbollah, husiais, „Hamas“ ir viso regiono sukarintomis grupuotėmis. Islamo respublikos modus operandi ir didžioji strategija išliks tokie patys“, – sakė jis britų transliuotojui BBC.

„Strateginių sprendimų priėmėjas sistemoje yra aukščiausiasis lyderis, o prezidentas tėra vykdytojas“, – kalbėjo J.Brodsky.

Iranas neigia norintis įgyti branduolinių ginklų, tačiau nebesilaiko įsipareigojimų pagal 2015 metų susitarimą su pasaulio galingosiomis valstybėmis. Šis susitarimas numatė sankcijų panaikinimą Teheranui mainais į jo branduolinių ambicijų apribojimą.

Vis dėlto susitarimas žlugo, kai 2018 metais iš jo pasitraukė Jungtinės Valstijos, vėl sugrąžinusios Iranui skaudžias sankcijas.

„Keletas niuansų“

Pirmadienį ilgametis Irano branduolinių derybų pareigūnas Ali Bagheri paskirtas laikinuoju užsienio reikalų ministru. Jis pakeis katastrofoje taip pat žuvusį diplomatijos vadovą Hosseiną Amirabdolahianą.

„Iraniečių užsienio reikalų ministerija jau turi naują vadovą ir tą patį prioritetą: derybas dėl branduolinės programos“, – „X“ rašė Ženevoje įsikūrusio Arabų ir Viduržemio jūros pasaulio studijų ir tyrimų centro direktorius Hasni Abidi.

J.Brodsky teigė, kad „Irano branduolinė programa ir atitinkamų sprendimų priėmimas liks nepakitęs, nes galiausiai už branduolinius reikalus atsakingas aukščiausiasis lyderis ir Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba“.

Valdant ultrakonservatyviajam E.Raisi, Iraną sukrėtė masiniai protestai ir ekonominė krizė, kurią dar gilino plačios JAV sankcijos.

H.Abidi teigimu, lemiamos reikšmės Iranui turės ne prezidento žūtis, o naujo aukščiausiojo lyderio paieškos.

„Raisi buvo ateities lyderis. Jis turėjo visų sistemos elementų paramą“, – sakė ekspertas.

F.Vahido manymu, radikalių pokyčių Irano užsienio politikoje Izraelio, JAV arba branduolinės programos atžvilgiu galima būtų tikėtis tik tada, jei pasikeistų režimas.

„Raisi mirtis gali nulemti keletą niuansų, keletą skirtumų“, tačiau neverta tikėtis didelių pokyčių, „kol gyvas lyderis ir veikia [Revoliucijos] gvardija“, nurodė analitikas.

Stopkadras/Sudužo Irano prezidento Ebrahimo Raisi sraigtasparnis

JAV prezidento Joe Bideno administracija atidžiai stebi, kaip Iranas reaguos į staigią prezidento žūtį, tikėdamasi, kad regioninis status quo išliks, tačiau vis dar baimindamasi, kad vienas įtarimas gali padidinti įtampą su Izraeliu. Amerikiečiai baiminasi, kad Iranas gali apkaltinti JAV arba Izraelį dėl sraigtasparnio katastrofos, per kurią žuvo Ebrahimas Raisi, skelbia leidinys „Politico“.

Kol kas aukšto rango JAV pareigūnai tikisi, kad Irano politika keisis nedaug, jei iš viso keisis, kol islamistų valdoma šalis išsirinks naują prezidentą po savaitgalį įvykusios sraigtasparnio katastrofos, per kurią žuvo prezidentas Ebrahimas Raisi ir užsienio reikalų ministras Hosseinas Amirabdollahianas.

85 metų Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei tebėra aukščiausias šalies vadovas. Tiesioginis politinis netikrumas kyla dėl to, kas bus išrinktas naujuoju prezidentu, o šis procesas yra suvaržytas ir faktiškai kontroliuojamas griežtosios linijos dvasinių lyderių. Ilgalaikis klausimas, kuriam Iranas tikriausiai yra geriau pasirengęs, yra tas, kas pakeis A.Khamenei aukščiausiojo lyderio poste – E.Raisi buvo potencialus kandidatas, o jo mirtis dar labiau padidino neaiškumą dėl įpėdinystės.

Vašingtonas stebi, kaip Iranas įveiks politinę krizę ir ką tai reiškia aukščiausiojo lyderio rinkimams, kurių laikas gali priklausyti nuo A.Khamenei sveikatos būklės. Tačiau J.Bideno administracija mano, kad Iranas bus per daug susikrimtęs dėl artimiausių galvosūkių, kad galėtų iš esmės keisti savo regioninę politiką, įskaitant pagalbą statytinių pajėgoms, kurios kelia nerimą daugeliui arabų valstybių, Izraeliui ir Jungtinėms Valstijoms.

„Nesitikiu jokių politikos pokyčių“, – sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas, kaip ir kiti penki, kuriems buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų aptarti vidinius svarstymus apie šią jautrią situaciją.

Sudužo Irano prezidento sraigtasparnis: mobilizuoti gelbėtojai ir kariuomenė

+7

Iranas paprašė JAV pagalbos, bet amerikiečiai negalėjo padėti

Valstybės departamento vyriausiasis atstovas spaudai Matthew Milleris pirmadienį pareiškė „oficialią administracijos užuojautą“ dėl E.Raisi ir H.Amirabdollahiano žūties – pareiškimas, kuris, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys jau dešimtmečius yra priešininkės, sukėlė nuostabą. „Iranui renkant naują prezidentą, mes dar kartą patvirtiname savo paramą Irano žmonėms ir jų kovai už žmogaus teises ir pagrindines laisves“, – pareiškime taip pat sakė M.Milleris.

Iranas paprašė Jungtinių Valstijų pagalbos ieškant sraigtasparnio nuolaužų, pirmadienį per spaudos konferenciją sakė M.Milleris. „Mes pasakėme, kad norėtume padėti – tai, ką darytume bet kuriai vyriausybei tokioje situacijoje, – kalbėjo M.Milleris. – Galiausiai, daugiausia dėl logistinių priežasčių, negalėjome suteikti tokios pagalbos.“

Nors dabar jaučiama ramybė, iš pradžių, kai valstybinė Irano žiniasklaida pirmą kartą pranešė apie įtariamą E.Raisi mirtį, vyravo kitokios nuotaikos.

Amerikiečiai baiminosi, kad kaltins juos arba Izraelį

Sekmadienį JAV pareigūnai su nerimu laukė dingusio sraigtasparnio paieškos naujienų ir kelias valandas svarstė, kaip ši katastrofa gali pakeisti Artimųjų Rytų dinamiką.

Pasak trijų aukšto rango administracijos pareigūnų, neturinčių teisės viešai kalbėti apie vidaus pokalbius, JAV pareigūnai taip pat klausėsi, ką Iranas galėtų kaltinti dėl katastrofos, jei kas nors kaltas.

Buvo baiminamasi, kad Teheranas gali greitai pareikšti, jog Izraelis ir JAV sabotavo transportą, nors iš pradžių nebuvo jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad įvyko kas nors kita, išskyrus avariją dėl blogo oro.

„Ar taip prasideda Trečiasis pasaulinis karas?

„Kurį laiką nebūtų buvę beprotiška klausti: „Ar taip prasideda Trečiasis pasaulinis karas?“ – sakė vienas iš pareigūnų.

Pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais gynybos sekretorius Lloydas Austinas teigė, kad „Jungtinės Valstijos nedalyvavo šioje katastrofoje“.

Vos prieš kelias savaites, kai Izraeliui Sirijoje nukovus kelis aukščiausio rango Irano kariuomenės vadus, Teheranas ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir į Izraelį paleido daugiau kaip 300 dronų ir balistinių raketų. Dalis jų buvo paleista tiesiogiai iš Irano – pirmą kartą nuo 1979 m., kai islamistų režimas perėmė valdžią.

Prezidentas Joe Bidenas įsakė JAV kariuomenei realiuoju laiku užkirsti kelią išpuoliui, o kai kurios arabų valstybės taip pat padėjo Izraeliui apsaugoti savo žmones, karinius objektus ir civilinę infrastruktūrą. Izraelis atsakė ribotu smūgiu netoli Isfahano miesto, kuriame yra karinė bazė ir joje yra dislokuota Irano naikintuvų „F-14 Tomcat“ flotilė.

Netrukus po to Irano valstybinė žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė grįžimui prie normalaus gyvenimo šalyje – tai ženklas, kad atsakomasis smūgis buvo pakankamai patrauklus vidaus auditorijai. Netrukus įtampa nurimo, o nei JAV, nei Izraelis, nei Iranas nesiekė toliau eskaluoti situacijos.

VIDEO: Irano prezidento sraigtasparnio katastrofa: rastas prezidento Ebrahimo Raiso kūnas

Irano prezidento sraigtasparnio katastrofa: rastas prezidento Ebrahimo Raiso kūnas

IRNA/MEHR

„Zuma press“/„Scanpix“/Irano aukščiausiasis lyderis ajotala Ali Khamenei ir buvęs prezidentas Ebrahimas Raisi

Irano prezidento Ebrahimo Raisi žūtis sraigtasparnio katastrofoje sujaukė griežtosios linijos šalininkų, kurie norėjo, kad jis pakeistų aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei, planus ir sukels jų stovykloje varžybas dėl to, kas perims vadovavimą Islamo Respublikai po jo mirties, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

63 m. A.Raisi, kuris buvo A.Khamenei protežė, iškilęs Irano teokratijos gretose, buvo laikomas pagrindiniu kandidatu užimti 85 m. aukščiausiojo lyderio vietą, nors neskaidrioje Irano politikoje tai toli gražu nebuvo iš anksto nuspręsta.

Jo iškilimas į prezidento postą buvo dalis griežtosios linijos šalininkų, siekiančių sutvirtinti Islamo Respublikos atramas, kad jos būtų apsaugotos nuo nesutarimų šalies ir galingų priešininkų neramiame regione keliamo pavojaus.

Prezidentas buvo tvirtai remiamas ir paties ajatolos, kuris ėjo Irano prezidento pareigas prieš tapdamas aukščiausiuoju lyderiu 1989 m. po Islamo Respublikos įkūrėjo ajatolos Ruhollah Khomeini mirties.

Aukščiausiasis lyderis turi didžiausią valdžią Irane, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir sprendžia dėl užsienio politikos krypties, kurią daugiausia lemia konfrontacija su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu.

A.Khamenei nenori, kad jo postą užimtų sūnus

Pasak „Reuters“, nors A.Khamenei nėra patvirtinęs įpėdinio, Irano stebėtojai teigia, kad E.Raisi buvo vienas iš dviejų dažniausiai minimų vardų, o kitas – antrasis ajatolos sūnus Mojtaba, kuris, kaip manoma, turi įtakos užkulisiuose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ali Khamenei

Vali Nasras, Johno Hopkinso aukštosios tarptautinių studijų mokyklos Artimųjų Rytų studijų ir tarptautinių reikalų profesorius žurnalistams teigė, kad tiek žuvęs prezidentas E.Raisi, tiek jį remianti grupė aiškiai siekė šios rolės.

„Dabar jie neturi kandidato, ir tai atveria kelią kitoms grupuotėms ar kitoms figūroms tapti rimtais pretendentais“, – pabrėžė jis.

Vidutinio rango šiitų dvasininkui E.Raisi prezidentavimas buvo priemonė pasiekti aukščiausiojo vadovo vietą: „Šiuo metu nėra kito kandidato, kuris turėtų tokią platformą, todėl prezidento rinkimai Irane, kad ir kaip jie susiklostytų, bus pirmieji, kurie lems, kas bus toliau“.

E.Raisi nuomonė visais svarbiausiais klausimais sutapo su ajatolos nuomone, ir jis vykdė lyderio politiką, kuria siekiama įtvirtinti dvasininkų valdžią, susidoroti su oponentais ir laikytis griežtos pozicijos užsienio politikos klausimais, pavyzdžiui, dėl branduolinių derybų su Vašingtonu, „Reuters“ tvirtino du su situacija susipažinę šaltiniai iš Irano.

Kovo mėn. vykusiuose parlamento rinkimuose griežtosios linijos šalininkai išlaikė savo pozicijas, tačiau rinkėjų aktyvumas juose buvo žemiausias nuo revoliucijos laikų.

Kritikai mano, kad tai rodo dvasininkų elito teisėtumo krizę, didėjant ekonominiams sunkumams ir iraniečių nepasitenkinimui dėl socialinių ir politinių suvaržymų, kurie paskatino kelis mėnesius trukusius protestus, įsižiebusius po jaunos moters, Mahsos Amini, kurią 2022 m. suėmė moralės policija, mirties.

Nors jo pavardė buvo dažnai minima, abejonių sukėlė galimas Mojtabos – vidutinio rango dvasininko, dėstančio teologiją religinėje seminarijoje šventajame šiitų mieste Kome – kandidatavimas.

A.Khamenei pareiškė nepritariantis savo sūnaus kandidatūrai, nes nenori, kad šalyje, kurioje 1979 m. buvo nuversta JAV remiama monarchija, būtų grįžtama prie paveldimo valdymo sistemos, nurodė vienas vienas Irano šaltinis, artimas A.Khamenei biurui.

Buvęs Irano pareigūnas „Reuters“ sakė, kad šiuo metu spėjama, jog įtakingi veikėjai, įskaitant Revoliucinę gvardiją ir įtakingus Komo dvasininkus, dės daugiau pastangų, kad nulemtų kito aukščiausiojo lyderio išrinkimo procesą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ali Khamenei

„E.Raisi mirtis yra smūgis isteblišmentui, kuris dabar neturi kito kandidato“, – pažymėjo pareigūnas ir pridūrė, kad nors buvo manoma, jog E.Raisi buvo ruošiamas kaip A.Khamenei įpėdinis, niekas tiksliai nežinojo, kokie yra ajatolos ketinimai.

„Tačiau jei toks buvo planas, Raisi mirtis kelia didelį netikrumą dėl įpėdinystės“, – įvertino Ali Vaezas, Tarptautinės krizių grupės Irano projektų direktorius.

Tuo tarpu Aleksas Vatanka, Artimųjų Rytų instituto Vašingtone Irano programos direktorius, pabrėžė, kad daugelis mano, jog A.Khamenei vaidmuo skatinant E.Raisi yra ženklas, kad jis nori, jog šis taptų įpėdiniu, tačiau jo mirtis „gali sukelti vidaus kovą režime, kokios nematėme nuo devintojo dešimtmečio pradžios“.

15min koliažas/Irano prezidento Ebrahimo Raisi sraigtasparnis patyrė avariją

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi paskelbtas mirusiu – sekmadienį šalies lyderio lėktuvas dingo, o vėliau rastos jo nuolaužos. Šiame amžiuje aviakatastrofas patyrė ne vieno šalies lyderio lėktuvas – 15min primena apie ryškiausius tokius incidentus.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“ / RS / MPI / Capital Pictures nuotr./Johnas Kirby

Nors Vašingtonas išreiškė užuojautą dėl prezidento Ebrahimo Raisi žūties, Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė, kad Irano vadovo „rankos buvo labai kruvinos“.

„Tai žmogus, kurio rankos buvo labai kruvinos“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Jo teigimu, E.Raisi buvo atsakingas už žiaurius teisių pažeidimus Irane ir rėmė regioninius įgaliotinius, įskaitant palestiniečių islamistų grupuotę „Hamas“.

Tačiau taip pat J.Kirby tvirtino, kad „kaip ir bet kuriuo kitu atveju, mes, be abejo, apskritai apgailestaujame dėl žmonių žūties ir atitinkamai pareiškėme oficialią užuojautą“.

Vašingtonas buvo įtraukęs E.Raisi į savo sankcijų sąrašus dėl bendrininkavimo vykdant rimtus žmogaus teisių pažeidimus. Teheranas šiuos kaltinimus atmeta.

Kadras iš vaizdo įrašo/Irano prezidento Ebrahimo Raisi sraigtasparnio nuolaužos

Irano prezidento Ebrahimo Raisi sraigtasparnis trenkėsi į kalną, pareiškė vokiečių leidinio "Bild" analitikas Julianas Roepke, pats pilotuojantis nedidelius orlaivius, remdamasis atvirų duomenų analize.

E.Raisi skrido 1994 m. pagamintu sraigtasparniu „Bell 212“. Tokio  orlaivio pilotai gali pasikliauti ir remtis tik antžeminiais orientyrais. Jis nėra skirtas naudoti nepalankiomis oro sąlygomis. Jame įrengtas tik nedidelis ir netobulas GPS navigacijos prietaisas. Pilotams labai sunku skristi aklai, t.y. valdyti orlaivį prietaisais esant blogam matomumui.

Sekmadienio vakarą E.Raisi pakilo iš Giz-Kalasi užtvankos atidarymo ceremonijos ant Arakso upės, netoli Chudaferino tvenkinio. Trečdalis oro maršruto į Tabrizą driekėsi per Arasbarano kalnus, dar vadinamus Armėnijos arba Karačadago kalnais. Jų aukštis siekia beveik 3000 m, jie apaugę tankiais miškais. Sekmadienį tvyrojo toks rūkas, kad vizualiai orientuotis buvo beveik neįmanoma.

Sudužo Irano prezidento sraigtasparnis: mobilizuoti gelbėtojai ir kariuomenė

+13

Todėl J.Roepke mano, kad sraigtasparnis atsitrenkė į vieną iš kalnų, o visą skrydį vadina „savižudišku“.

„Sraigtasparnis bandė skristi per slėnius. Tačiau vienoje iš paskutiniųjų kalnų perėjų, prieš vėl nusileisdamas į slėnį, 2250 metrų aukštyje jis atsitrenkė į kalną. Priekyje ir užpakalyje skrido dar du sraigtasparniai, tai buvo sovietiniai Mi-8. Oro sąlygos kritimo metu buvo tokios blogos, kad abu nepastebėjo, kaip vienas iš sraigtasparnių iškrito iš kolonos ir atsitrenkė į kalną. Jie tai suprato tik atvykę į Tabrizą“, – sakė J.Röpke.

Primename, kad Irano prezidentas Ebrahimas Raisi žuvo dėl sraigtasparnio avarinio nusileidimo gegužės 19 d. vakare. Kaip nurodė Irano agentūra „Mehr“, Irano lyderis „pateko į nelaimingą atsitikimą ir patyrė kankinystę tarnaudamas ir vykdydamas savo pareigas Irano žmonėms“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sudužo Irano prezidento Ebrahimo Raisi sraigtasparnis

E.Raisi taip pat buvo kandidatas pakeisti senstantį faktinį šalies valdovą, aukščiausiąjį lyderį Ali Khamenei. Anot „Time“, abu politiniai postai susiję su padidinta rizika, kaip ir oro kelionių rizika Irane, kur aviacijos saugumas, kuriam kenkia dešimtmečius trukusios sankcijos ir netolygi priežiūra, nusinešė tiek pat aukštų Irano pareigūnų gyvybių, kiek ir šešėlinis karas su Izraeliu.

Irano prezidentą skraidinęs sraigtasparnis nukrito kalnų miške netoli sienos su Azerbaidžanu, kuris yra mažiausiai draugiškas Irano kaimynas – iš dalies dėl to, kad palaiko santykius su Izraeliu ir bendradarbiauja su „Mossad“. Pažymėta, kad nelaimę galėjo lemti ir oro sąlygos – Irano valdžios institucijos pranešė, kad bandymams nustatyti avarijos vietą trukdė rūkas, vėjas ir smarkus lietus.