Ministras pirmininkas Alberto Otarola teigė, kad trijų dienų komendanto valanda galios nuo 20 val. iki 4 val. vietos (nuo 3 val. iki 11 val. Lietuvos) laiku.
Per mėnesį trunkančius protestus, kurių metu reikalaujama, kad pasitrauktų prezidentė Dina Boluarte, perėmusi valdžią po to, kai gruodžio 7 dieną buvo nušalintas ir suimtas tuometinis prezidentas Pedro Castillo, iš viso žuvo 40 žmonių.
Antradienį Peru prokuratūra pranešė, kad dėl šių mirčių pradeda genocido tyrimą prieš D.Boluarte ir kitus aukšto rango pareigūnus.
-
A.Blinkenas ragina Peru prezidentę vykdyti reformas ir „sutelkti dėmesį į susitaikymą“
-
Turistai bėga iš Peru, o Kusko gyventojai griebiasi už galvų – kaip prasimaitinti?
-
Peru įstatymų leidėjai perkėlė visuotinius rinkimus į 2024-ųjų balandį
-
Peru gyventojai vėl reikalauja prezidentės D.Boluarte atsistatydinimo
-
Kritikuodamas politines krizes Amerikose, popiežius mini ir Braziliją
-
Per naujausius susirėmimus Peru žuvo mažiausiai 17 žmonių
Puno regionas, kuris ribojasi su Bolivija ir kuriame gyvena daug aimarų čiabuvių, tapo protesto judėjimo, kuriam vadovauja P.Castillo šalininkai, epicentru.
Naktį protestuotojai regione plėšė parduotuves ir puolė policijos automobilius.
Daugiausia kraujo pralieta, kai protestuotojai bandė šturmuoti policijos ir karių saugotą Chuljakos miesto oro uostą.
Pasak Chuljakos ligoninės pareigūno, žuvo 14 žmonių, daugelis jų patyrė šautines žaizdas.
Dar trys žmonės žuvo per prekybos centro plėšimą Chuljakoje, o paskutinė žinoma auka buvo policijos pareigūnas, kuris, Jungtinių Tautų teigimu, žuvo po to, kai buvo padegtas jo automobilis.
Vyriausybė gynė saugumo pajėgų veiksmus Chuljakoje, teigdama, kad oro uostą saugantys pareigūnai susidūrė su tūkstančių demonstrantų organizuotu bandymu įvykdyti „perversmą“.
Tačiau JT Žmogaus teisių biuro atstovė Marta Hurtado paragino valdžią „skubiai, nešališkai ir veiksmingai ištirti mirčių ir sužeidimų atvejus, patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn ir užtikrinti, kad aukos galėtų kreiptis į teismą ir gauti žalos atlyginimą“.
Protestai kilo prieš mėnesį, kai kairiųjų pažiūrų P.Castillo, kuriam buvo iškelta keletas bylų dėl kyšininkavimo, buvo priverstas pasitraukti iš pareigų ir buvo suimtas dėl kaltinimų maištu po to, kai bandė paleisti parlamentą ir valdyti dekretu.
Nuo to laiko Puno ir Chuljakos miestuose, kuriuose dėl savaitę trunkančio visuotinio streiko teko uždaryti įmones, augo įtampa.
Abu miestai yra maždaug 3 800 metrų aukštyje netoli Andų sienos su Bolivija.
Šešiuose iš 25 šalies departamentų demonstrantai užtvėrė kelius. Pareigūnai teigia, kad yra 53 atskiros kelių blokados.
Pietiniame Andų regione Ajakučo tūkstančiai žmonių žygiavo Huamangos miesto gatvėmis, reikalaudami D.Boluarte atsistatydinimo ir naujų rinkimų, kurie jau buvo perkelti iš 2026 metų į 2024-ųjų balandį.
„Karo situacija“
Dėl tokio žuvusiųjų skaičiaus JT biuras Peru pareiškė „didelį susirūpinimą dėl didėjančio smurto“.
„Raginame valdžią ir saugumo pajėgas imtis skubių priemonių, kad būtų užtikrinta pagarba žmogaus teisėms, įskaitant teisę taikiai protestuoti“, – pridūrė jis.
Peru dominuojančios Katalikų Bažnyčios vadovai naujausią smurtą pavadino „karo situacija“.
„Esame barbarų rankose“, – radijo stočiai RPP sakė centrinio Huankajo miesto arkivyskupas kardinolas Pedro Barreto.
Puno regiono vyriausybė paskelbė trijų dienų gedulą dėl pastarųjų mirčių ir paragino D.Boluarte atsistatydinti.
Trečiadienį Peru lankysis Amerikos žmogaus teisių komisijos delegacija, kuri tirs protestus ir kaltinimus politinėmis represijomis.
Antradienį buvęs Bolivijos prezidentas Evo Moralesas, kilęs iš aimarų etninės grupės ir tapęs pirmuoju savo šalies čiabuvių lyderiu, paragino Peru nutraukti „mūsų brolių žudynes“.
Pirmadienį jam buvo uždrausta atvykti į Peru, vyriausybei apkaltinus jį bandymu kištis į šalies reikalus.
