„Mano šansai tapti premjeru yra maždaug tokie pat dideli, kaip rasti Elvį Marse ar reinkarnuotis į alyvuogę“, – kadaise sakė B.Johnsonas.
Tačiau iš Konservatorių partijos pirmininkės posto pasitraukus Theresai May, B.Johnsonas nugalėjo vidinius partijos rinkimus – gavo per 92 tūkst. torių balsų. Paramą jo konkurentui Jeremy Huntui išreiškė daugiau nei 46,6 tūkst. torių.
Taip B.Johnsonas tapo ne tik partijos pirmininku, bet ir Jungtinės Karalystės premjeru.
Klajokliška vaikystė
„The Atlantic“ rašo, kad tiems, kurie geriausiai pažįsta Alexanderį Borisą de Pfeffelį Johnsoną, svarbiausias premjero gyvenimo periodas yra ne einant užsienio reikalų sekretoriaus pareigas ar vedant į priekį „Brexit“ kampaniją. Kaip ir ne užimant Londono mero pareigas ar dirbant žiniasklaidoje.
B.Johnsono motina yra sakiusi, kad svarbiausias laikotarpis naujojo premjero charakterio formavimuisi buvo tuomet, kai jis buvo 10-ies.
B.Johnsonas: „Tai – laikotarpis, apie kurį jis retai kalba. Laiktoarpis, palikęs žaizdą, panašu, pernelyg gilią ir asmenišką.“
„Tai – laikotarpis, apie kurį jis retai kalba. Laiktoarpis, palikęs žaizdą, panašu, pernelyg gilią ir asmenišką“ , – rašo T.McTague.
Tuo metu jis gyveno Briuselyje su tėvais, dviem broliais ir seserimi. Menininkė mama Charlotte buvo vaikų gyvenimo centras šeimai nuolat kraustantis iš vieno žemyno į kitą: sekdama tėvu Stanley, dirbusiu ir Pasaulio banke, ir Europos Komisijoje, šeima per 14 metų gyvenamąją vietą pakeitė 32 kartus.
Apie litvakiškas B.Johnsono šaknis iš mamos Charlotte pusės – 15min straipsnyje.
„The Atlantic“ rašo, kad tokia suirutė ir tai, kad tėvo Stanley dažnai nebūdavo šalia, sustiprino ryšį tarp motinos Charlotte ir jos vaikų. Būta ir idiliškų stabilumo periodų: gyvenimas Vašingtone, laikas šeimos ūkyje Eksmure, pietų Anglijoje, kur Charlotte vaikus mokė namuose. Vėliau stabilumo laikotarpis tęsėsi Briuselio priemiestyje, kur B.Johnsonas lankė vietinę prancūzakalbių mokyklą.
„Briuselyje 1974 metais Charlotte patyrė tai, ką jos šeima apibūdina kaip nervinį išsekimą, privertusį ją grįžti į Angliją psichologinio gydymo. Ji praleido kelis mėnesius Maudsley ligoninėje Pietų Londone, kur nutapė gyvų ir kartais nerimą keliančių paveikslų, surinktų į knygą, dabar saugumą Britų bibliotekoje. Viename paveiksle Stanley, Charlotte ir keturi vaikai, visi lengvai atpažįstami, kabo su skausmingomis išraiškomis veiduose“, – rašo T.McTague.
Charlotte sveikatos problemų turėjo visą likusį ggyvenimą: ją kankino depresija, obsesinis–kompulsinis sutrikimas, pasireiškęs purvo baime, vos 40-ies ji susirgo Parkinsono liga.
„Praėjus metams po motinos nervinio išsekimo diagnozės, Johnsonas ir jo sesuo buvo išsiųsti į internatą Anglijoje. Keliavo drauge, vieni, per Lamanšo sąsiaurį. Jis buvo 11-os“, – T.McTague rašo portale „The Atlantic“.
Po trijų metų, kai B.Johnsonas pradėjo mokslus elitinėje Itono mokykloje, žlugo Stanley ir Charlotte santuoka.
„Per tuos kelerius metus jaunojo Alexanderio pasaulis griuvo, pradėjo rodytis naujoji jo asmenybė. Tylus ir knygas mėgstantis vaikas, broliams ir seserims sakydavęs „pažaiskime skaitymą“, kai būdavo paprašytas sugalvoti žaidimą, greitai virto garsia asmenybe, kuria jis yra šiandien“, – rašoma „The Atlantic“.
Galiausiai niekas nežino, kaip vaikystės patirtys paveikė B.Johnsoną. Tačiau žurnalistas atkreipia dėmesį, kad naujojo premjero broliai ir sesuo nuo B.Johnsono skiriasi asmenybėmis ir ambicijomis – viešai ir privačiai kritikuoja brolio elgesį, nepalaiko „Brexit“.
„Borisas paveldėjo daug tėvo asmeninių savybių, tačiau šeimos draugai sako, kad jis paveldėjo motinos jautrumą ir kūrybiškumą“, – rašo T.McTague.
Prieštaringa karjera
Išsilavinimą Itone ir Oksfordo universitete įgijęs B.Johnsonas pradėjo prieštaringai vertinamą karjerą žiniasklaidoje. Dirbo laikraštyje „The Times“, iš kurio buvo atleistas, nes išgalvojo citatą.
Vėliau jis prisijungė prie „The Daily Telegraph“ kaip korespondentas Briuselyje. Kritikai tikina, kad tuomet B.Johnsonas skleidė „euromitus“ ir rašė istorijas apie tai, kaip neva Europos Sąjungos biurokratai pažeidžia Jungtinės Karalystės suverenumą.
Vieną tokių mitų B.Johnsonas bandė skleisti visai neseniai. Būsimasis premjeras debatuose mojavo į plastiką įvyniota rūkyta silke ir piktinosi, kad ji turi būti transportuojama drauge su ledo paketu.
Pasak B.Johnsono, ši silkė buvo išrūkyta Meno saloje, Anglijos autonominėje srityje, kuri nepriklauso ES, bet privalo laikytis bloko taisyklių, jei nori su juo prekiauti. Vis dėlto, paaiškėjo, kad tai – ne ES, o JK Maisto standartų tarnybos reikalavimas.
Iš „The Daily Telegraph“ B.Johnsonas perėjo į žurnalą apie politiką „The Spectator“ – tapo jo redaktoriumi.
2001–2008 metais B.Johnsonas buvo parlamento narys, 2008 metais buvo išrinktas Londone meru, vėliau – perrinktas. Ligi šiol jis yra vienintelis torių partijos atstovas, ėjęs šias pareigas.
Klounas ar rimtuolis?
„The Atlantic“ rašo, kad svarbiausias klausimas – kas yra tikrasis Borisas – lieka neatsakytas, netgi jam tapus Konservatorių partijos pirmininku ir Jungtinės Karalystės premjeru. Ar visa tai – tik vaidyba? Kaip toks protingas asmuo gali būti toks klounas?
JAV nuomonės apklausų ekspertas ir B.Johnsono universiteto draugas Frankas Luntzas žurnalistui T.McTague teigė, kad naująjį premjerą nelegva suprasti.
F.Luntzas: „Borisą taip sunku suprasti, nes nė vienoje Atlanto pusėje nėra tokio kaip jis. Aš niekada nesutikau tokio talentingo ir taip greitai kritikų atmesto žmogaus, nes jis neatitiko jų apibrėžimų ar lūkesčių.“
„Borisą taip sunku suprasti, nes nė vienoje Atlanto pusėje nėra tokio, kaip jis. Aš niekada nesutikau tokio talentingo ir taip greitai kritikų atmesto žmogaus, nes jis neatitiko jų apibrėžimų ar lūkesčių“, – sakė F.Luntzas.
Pasak F.Luntzo, debatuose B.Johnsonas supainiodavo oponentus ignoruodamas įprastas taisykles. Pavyzdžiui, universiteto debatų bendruomenėje kalbant apie Izraelio pasmerkimą, B.Johnsonas pasitelkė ne argumentus apie istoriją ar politiką, o pradėjo kalbėti apie patyčias. „Visi buvo užhipnotizuoti“, – pasakojo F.Luntzas.
Psichologijos profesorius Philipas Corras „The Atlantic“ teigė, kad B.Johnsonas ne vienintelis, išsiugdęs naujų asmeninių savybių tam, jog išgyventų sudėtingus laikus. Esą vienas iš būdų susidoroti su didele vaikystės trauma, ar tiesiog naujos aplinkos, pavyzdžiui, internato, realybe, gali būti naujo charakterio susikūrimas.
Pasak Ph.Corro, jei naujo charakterio susikūrimas veikia, „galiausiai tampi tuo asmeniu, kurį susikūrei“.
Jei tai – tiesa, B.Johnsono atveju tokią tendenciją lengva pastebėti.
Vienas jo mokytojas T.McTague pasakojo, kad greičiausiai nėra turėjęs greičiau besimokančio mokinio, o kiti mokytojai kalbėdavo apie B.Johnsoną kaip apie „fantastiškai gabų berniuką“.
Pasak T.McTague, mokslų Itone metais išryškėjo dominuojančios BJohnsono savybės, o akademinio vunderkindo reputacija nusilpo. Tuomet jis tapo mokyklos įžymybe.
Penkerius metus žurnale „The Spectator“ su B.Johnsonu dirbęs žurnalistas Matthew Bellas teigė, kad nuolat būdavo jaučiama įtampa, nes spausdavo terminai. „Tačiau jausdamas spaudimą jis tiesiog žydi“, – sakė jis.
Pasak žurnalisto, darbas su B.Johnsonu gali labai erzinti, tačiau „labai sunku jo nemėgti, kai esi jo aplinkoje“. „Visi, kurie su juo dirba, jį myli. Kad ir koks kuklus tavo statusas, jis turi Billo Clintono sugebėjo priversti tave pasijusti ypatingu“, – su „The Atlantic“ prisiminimais dalijosi M.Bellas.
T.McTague rašo, kad tokiu būdu B.Johnsonas gali būti ir chaotiškas dėmesio centras, ir moksliukas intravertas, kokiu buvo prieš motinos ligą. Tai gali būti vaidyba, tačiau kartu tai nėra ir mažiau realu.
„Vaidina visi. Nėra taip, kad viena jo asmenybės pusė suvaidinta, o kita – tikra. Jos abi yra tikros ir svarbios dalys to, kuo jis yra“, – rašo žurnalistas.
„Tikrasis klausimas, turbūt yra ne tas, ar jis – apgaulė, kaip tikina jo kritikai, bet kitas: kas nutiks, jei triukai, veikę visą gyvenimą ir padėję jam tapti populiariu bei sėkmingu, nebebus veiksmingi jam tapus premjeru? Kas laukia tuomet?“, – rašo T.McTague.
T.McTague: „Tikrasis klausimas, turbūt yra ne tas, ar jis – apgaulė, kaip tikina jo kritikai, bet kitas: kas nutiks, jei triukai, veikę visą gyvenimą ir padėję jam tapti populiariu bei sėkmingu, nebebus veiksmingi jam tapus premjeru? Kas laukia tuomet?“
2013 metais J.Boriso mama Charlotte davė interviu BBC dokumentikos kūrėjams – kalbėjo apie jos ligos poveikį sūnui.
„Dažnai manydavau, kad buvimo pasaulio karaliumi idėja tebuvo jo noras būti nesužeidžiamu, nenugalimu, apsaugotu nuo gyvenimo skausmų, nuo skausmo, kurį sukelia aštuoniems mėnesiams pradingusi tavo motina ar tėvų skyrybos“, – interviu sakė Charlotte.
B.Johnsono biografė S.Punell rašė, kad B.Johnsonas savo merginoms yra sakęs, jog jo būdas išgyventi sunkius laikus yra paversti save nepažeidžiamu, „kad daugiau niekada nebereikia pajausti tokio skausmo“.
2016 metais su B.Johnsonu debatuose susirėmusi Kembridžo universiteto profesorė Mary Beard tikina tuomet susipažinusi su jo, kaip politiko, stiprybėmis ir silpnybėmis.
„Borisas yra labai žavingas, mokantis įtikinti, bet skuba ir yra neatsargus su faktais“, – „The Atlantic“ sakė ji.
Plačiau apie B.Johnsono vaikystę anglų kalba skaitykite čia.
Skandalingi pasisakymai
B.Johnsono karjero netrūko skandalų, įskaitant rasistiškus pasisakymus. Neseniai jis teigė, kad burkas dėvinčios musulmonės moterys primena pašto dėžutes.
Buvęs užsienio reikalų sekretorius negailėjo įžeidžių pasisakymų ir pasaulio lyderių adresu: Hillary Clinton pavadino „sadiste slauge psichiatrinėje ligoninėje“, Baracką Obamą – „pusiau kenijiečiu“, teigė, kad Vladimiras Putinas atrodo kaip elfas Dobis iš Hario Poterio filmų. Jis taip pat sukūrė nepadorų ketureilį apie Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.
Tiesa, būta ir spalvingų jo pasisakymų apie save: „Mano draugai, atradau, kad manyje nėra jokių katastrofų, tik galimybės. Ir, žinoma, galimybės naujoms katastrofoms.“
B.Johnsono asmeninis gyvenimas taip pat sulaukė žiniasklaidos dėmesio: pernai, po 25-erių bendro gyvenimo metų, jis išsiskyrė su žmona Marina Wheeler, apkaltinusia jį neištikimybe. Vėliau B.Johnsonas užmezgė santykius su 31 metų amžiaus Carrie Symonds.
Birželį britų žiniasklaida rašė apie konfliktą artimoje B.Johnsono aplinkoje. Esą politiko kaimynas Pietų Londone išgirdo triukšmingą kivirčą su klyksmais, šauksmais ir trenksmais.
„The Guardian“ straipsnyje rašoma, kad B.Johnsono partnerė C.Symonds sakė nuo jos pasitraukti ir dingti iš jos buto. Tuomet dėl torių pirmininko posto besivaržantis B.Johnsonas nenorėjo komentuoti incidento.
Aktyvus „Brexit“ šalininkas taip pat kaltinamas, kad per 2016-ųjų kampaniją švaistėsi melais apie Britanijos Europos Sąjungai kas savaitę siunčiamus 350 mln. svarų (400 mln. eurų).
