Estijos Narvos mieste, prie pat sienos su Rusija gyvenanti Elvira Nyman kaimyninę šalį vadina stipria ir garbina jos lyderį Vladimirą Putiną.
Nors 77 metų į pensiją išėjusi moteris gyvena Estijoje, jos pasaulis – tai Rusijos žiniasklaidos piešiama alternatyvi tikrovė, kurioje Vakarai kaltinami dėl karo Ukrainoje, aiškinama, kad Krymas visada priklausė Rusijai, o opozicijos lyderį Borisą Nemcovą Maskvos centre nušovė dėl neaiškių reikalų, kurie visiškai nesusiję su jo opozicine veikla ir kova prieš V.Putiną.
Nepaisant to, kad Estija prieš 11 metų tapo ES ir NATO nare, 94 proc. 60 tūkst. Narvos gyventojų yra rusakalbiai, be to, miestą galima laikyti vieta, kurią Kremlius vadina „rusų pasauliu“.
Rusijos valdžiai pavaldi žiniasklaida transliuoja neįtikėtinas sąmokslo teorijas ne tam, kad jomis patikėtų Vakarai, jomis maitinamas vadinamasis „rusų pasaulis“.
Tokios gausiai rusų apgyvendintos teritorijos yra galvos skausmas Sovietų Sąjungos kadaise okupuotų valstybių valdžioms.
Narvos gyventojai – išplautomis smegenimis
Šiuo metu Estijoje ir Latvijoje, kuriose gyvena daug rusų, kai kurie rusai balsuoja už prorusiškas partijas.
Daug proto nereikia, kad suprastumėte, kam Rusija rengė tas pratybas. Tai – jėgos demonstravimas, bet ir pasirengimas realiems veiksmams. Jau matėme Kryme, kad karinės pratybos gali greitai tapti realiomis operacijomis.
Praėjusią savaitę Estijos nepriklausomybės dienos proga Narvoje buvo surengtas NATO pajėgų paradas, kurio metu uniformuoti kariai iškėlė JAV vėliavą. Prieš kelerius metus toks paradas vyko Estijos sostinėje Taline.
Paradas turėjo parodyti, kad NATO, esant reikalui, apgins Baltijos šalis. Pastaraisiais metais kitoje sienos pusėje dažnai vyko kariniai mokymai, kurie turėjo pademonstruoti Rusijos raumenis.
„Daug proto nereikia, kad suprastumėte, kam Rusija rengė tas pratybas. Tai – jėgos demonstravimas, bet ir pasirengimas realiems veiksmams. Jau matėme Kryme, kad karinės pratybos gali greitai tapti realiomis operacijomis“, – sakė Taline esančio Gynybos ir saugumo centro tyrėjas Kalevas Stoicescusas.
Tačiau raumenų demonstravimas yra tik viena Kremliaus žaidimo dalių. Apsiginklavę ir veidus po kaukėmis paslėpę vyrai Kryme, Luhanske ir Donecke atsirado ne iš karto – prieš tai jų gyventojams buvo plaunamos smegenys per žiniasklaidą ir naudojant kitus minkštosios galios metodus, bandant įtikinti, kad valdžia engia žmones, o Rusija juos išgelbės.
Rusijos valdžia tiki labiau
Estijos miestas Narva 1944 metais buvo visiškai sugriautas, kai Raudonoji armija šešis mėnesius kovėsi su nacių pajėgomis. Miestas atstatytas kaip sovietų pramonės centras, jame apsigyveno daugiausia rusai, kurie ėmė dirbti tekstilės fabrikuose.
Viso labo 40 proc. Narvos gyventojų turi Estijos pilietybę, visi kiti – Rusijos piliečiai arba apskritai neturi pilietybės.
Žlugus Sovietų Sąjungai tekstilės pramonė žlugo, o tai stiprino vietinių rusų nostalgiją „seniems geriems“ laikams. Narvos gyventojai iki šiol žinių semiasi iš Rusijos valdžios kontroliuojamų televizijos kanalų.
„Paklausykite, ką Rusijos gyventojai mano apie B.Nemcovą, apie viską. Čia – lygiai tas pats. Jie Rusijos valdžia tiki labiau, nei Estijos“, – sakė Narvoje rusų kalba leidžiamo laikraščio reporteris Romanas Vikulovas.
Viso labo 40 proc. Narvos gyventojų turi Estijos pilietybę, visi kiti – Rusijos piliečiai arba apskritai neturi jokios pilietybės.
Taline gyvenantis gynybos ekspertas Martinas Hurtas teigia, kad Kremlius jau seniai pradėjo hibridinį karą prieš Estiją ir Latviją. Tačiau mažai tikėtina, kad čia pasikartos tai, kas vyksta Donecke ir Luhanske.
Hibridinis karas Estijoje prasidėjo 2007 metais
Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso patarėja nacionalinio saugumo klausimais Merle Maigre teigė, kad Rusijos hibridinis karas prieš Estiją prasidėjo 2007-aisiais. Tų metų balandį Estijos valdžia nusprendė iškeldinti bronzinio sovietų kario statulą iš Talino centro. Tai sukėlė riaušes Estijos sostinėje. Vienas prorusiškas riaušių dalyvis buvo nudurtas.
M.Maigre teigimu, tada Lietuva ir Latvija įsitikino, kokią grėsmę kelia Kremlius.
Maskva per savo ambasadą Taline, organizavo protestus, o tuo pat metu – kibernetines atakas prieš Estijos valdžios tinklalapius. M.Maigre teigimu, tada visi įsitikino, kokią grėsmę kelia Kremlius.
Tartu universiteto Narvos koledžo dokrotantė Katri Raik teigia, kad nors Narvos gyventojai nelaiko savęs Estijos dalimi, tačiau pakankamai dažnai vykdami į Rusiją jie turi progą įsitikinti, kad geriau gyventi priklausant ES.
„Narva nėra Estija, bet nėra ir Rusija. Galima rasti daug paralelių su Donecku ir Krymu, tačiau Narva yra ES sudėtyje“, – sakė ji.
Net ir didžiausi V.Putino gerbėjai atrodo sumišę, jei jų paklausi, ar norėtų, kad Narva taptų Rusijos dalimi.
„Gal prieš 17 metų tai ir buvo įmanoma, – teigė 36 metų Nikolajus. – Galbūt galėjome atsiskirti, tačiau kai kurios idėjos geros tik tam tikru metu, vėliau tas laikas praeina. Tačiau niekada nesakyk niekada.“
