Žvilgsnis į P.Porošenkos kadenciją: tikros ir kosmetinės reformos, kurių ateitis – neaiški

Į Petro Porošenką, išrinktą po Maidano revoliucijos, buvo dedama daug vilčių. Tačiau kadenciją baigiantis ir perrinkimo siekiantis prezidentas išpildė ne visus pažadus – reformos kovoje su korupcija vis dar stringa. 15min kalbintas analitikas teigė, kad dėl progreso trūkumo kalta ne tik prezidento administracija: pokyčius šalyje, kurioje šimtus metų nebuvo teisės viršenybės kultūros, vykdyti sudėtinga.
Petro Porošenka
Petro Porošenka / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Pernai rugpjūtį prezidentas P.Porošenka atsiprašė ukrainiečių už 2014 metais duotą pažadą antiteroristinę operaciją Rytų Ukrainoje užbaigti per kelias valandas.

Praėjus penkeriems metams ginkluotas konfliktas su Rusijos remiamais separatistais vis dar tęsiasi, jo metu žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, dar 30 tūkst. buvo sužeisti.

Ar rinkėjai Ukrainoje besitęsianti karą suvokia kaip P.Porošenkos nesėkmę? Tyrimų centro „Internews Ukraine“ ekspertas, vyriausiasis portalo UkraineWorld.org redaktorius Volodymyras Jermolenka 15min teigė, kad nuomonių yra įvairių.

Esą tie, kurie gerai suvokia situaciją, žino, jog prezidentas dėl Krymo atgavimo ar Rusijos pajėgų iš Donbaso išvedimo beveik nieko negali padaryti.

„Kai kurios apklausos rodo, kad Porošenką ir Putiną dėl besitęsiančio karo kaltina po vienodą skaičių žmonių. Viena to priežasčių – įtemptos galios varžybos tarp oligarchų, kuriems priklauso skirtingos žiniasklaidos priemonės.

TAIP PAT SKAITYKITE: Oligarchai ir jų kandidatai: kas yra kas Ukrainos prezidento rinkimuose?

Porošenkai priklauso tik du ne patys populiariausi žiniasklaidos kanalai, o kiti oligarchai yra suinteresuoti prezidento silpninimu. Be to, Rusija žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skleidžia naratyvą, kad Porošenka yra suinteresuotas karo tęstinumu“, – sakė V.Jermolenka.

Pasak eksperto, neigiamą ukrainiečių nuomonę apie P.Porošenką sustiprino ir skandalas dėl artimo jo sąjungininko korupcijos kariuomenėje. „(Skandalas) atskleidė, kad prezidento aplinkoje yra žmonių, užsidirbančių iš karo“, – pridūrė analitikas.

Stringančios antikorupcinės reformos

V.Jermolenkos teigimu, kalbant apie teisės viršenybės principą, teismų sistemą ir kovą su korupcija, P.Porošenkos administracijos įgyvendintos reformos yra „labiau kosmetinės“.

Pavyzdžiui, vis dar stringa Antikorupcinio teismo įsteigimas. Praėjusią vasarą Kijeve sutikti aktyvistai ir analitikai tikino, kad šią svarbią reformą stabdo aukščiausi valdžios sluoksniai, įskaitant prezidentą.

„Scanpix“/AP nuotr./Petro Porošenka
„Scanpix“/AP nuotr./Petro Porošenka

„Kam politikams inicijuoti teismą, jei jie bus baudžiami patys pirmi?“ – tuomet klausė jie.

Pasak V.Jermolenkos, P.Porošenka nebuvo suinteresuotas Antikorupcinio teismo įsteigimu, „tačiau pilietinės visuomenės ir tarptautinės bendruomenės spaudimas parodė, kad jis nebegali atsitraukti“. Ir išties – iki svarbios institucijos įkūrimo liko tik keli žingsniai.

„Jo aplinkos strategija – įsteigti (kovos su korupcija) institucijas, tačiau vis tiek išlaikyti šiokią tokią jų kontrolę. Tą matome teismų sistemoje, įtariama, kad tai bus siekiama padaryti Antikorupciniame teisme“, – 15min teigė V.Jermolenka.

Pasak analitiko, kovoti su šalyje įsišaknijusia korupcija nepadeda ir tai, jog naujos institucijos kuriamos ant senųjų pagrindų. Esą tokiu principu įsteigta Specializuota antikorupcinė prokuratūra (SAPO) nėra funkcionali, o visiškai naujai įkurtas Nacionalinis antikorupcinis biuras yra šiek tiek sėkmingesnis projektas.

V.Jermolenka: „Nepakankamai įvertiname, kokios stiprios Ukrainoje yra korupcinės praktikos, kad šalyje neegzistuoja teisės viršenybės kultūra, kad tokios kultūros šiame regione nebuvo šimtus metų.“

„Nepakankamai įvertiname, kokios stiprios Ukrainoje yra korupcinės praktikos, kad šalyje neegzistuoja teisės viršenybės kultūra, kad tokios kultūros šiame regione nebuvo šimtus metų.

Negalime naiviai manyti, kad viską pakeis Antikorupcinis teismas. Praktikos ir personalas teismų sistemoje gali būti pakeistas tik turint ilgalaikę strategiją: norint paruošti naujus žmones reikia įkurti gerus universitetus. O dabar turime korumpuotus universitetus, kurie ruošia korumpuotus teisėjus“, – teigė analitikas.

Yra ir teigiamų pokyčių

V.Jermolenka teigė, kad P.Porošenką galima pagirti dėl santykiuose su ES pasiektos pažangos.

15min primena, kad P.Porošenka tesėjo pažadą pasirašyti Asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga, užtikrino bevizį režimą su ES. Be to, 2019 m. parlamentas konstitucijoje įtvirtino siekį, kad šalis taptų Bendrijos ir NATO nare.

P.Porošenkos sėkme laikoma ir Ukrainos Ortodoksų bažnyčiai suteikta autokefalija, leidžianti atsiskirti nuo Maskvos patriarchato. „Skyrybų“ rėmėjai tikina, kad per religiją Rusija Ukrainoje daro politinę įtaką.

Savo ruožtu buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius interviu BNS teigė, kad P.Porošenka „suteikė viltį, kad šalį galima valdyti kitaip, bet jis tą viltį ir nužudė“, o antikorupcinės reformos šalyje „dažniausiai vyksta ne padedant P.Porošenkai, bet nepaisant jo trukdymų“.

Vis dėlto, vertindamas P.Porošenkos nuveiktus darbus, V.Jermolenka siūlo prezidento kadenciją palyginti su kitais porevoliuciniais laikotarpiais, ypač nepavykusiais bandymais įgyvendinti reformas po 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos.

„Palyginus su tuo, kas vyko po Oranžinės revoliucijos, įvykiai po Maidano yra žingsnis į priekį. Pagrindiniai pokyčiai įvyko makro lygiu, kai premjero pareigas ėjo (Arsenijus) Jaceniukas. Tuomet iš esmės buvo reformuoti bankų ir dujų sektoriai.

Labai sėkmingai vykdoma decentralizacija, kai regioninės valdžios atstovams suteikiama daugiau finansavimo ir galimybių skatinti regionų augimą“, – sakė analitikas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestas prie Ukrainos vidaus reikalų ministerijos
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestas prie Ukrainos vidaus reikalų ministerijos

Nors buvo reformuota teisėsaugos sistemos, aktyvistų ir žurnalistų puolimai nesibaigia, o kaltųjų paieškos vyksta labai lėtai. Pernai Ukrainą sukrėtė ataka prieš aktyvistę Kateryną Handziuk – 33 metų moteris buvo apipilta rūgštimi, galiausiai ji nuo sužeidimų mirė.

Užpuolimo užsakovai ligi šiol nebuvo rasti.

Kas toliau?

Jau kelias savaites apklausose pirmauja populiariame seriale „Tautos tarnas“ prezidentą vaidinantis komikas Volodymyras Zelenskis, kurį bando prisivyti ir P.Porošenka, ir buvusi premjerė Julija Tymošenko.

TAIP PAT SKAITYKITE: Serialas ar propaganda? Prezidentą vaidinantis komikas siekia vadovauti Ukrainai

Pasak V.Jermolenkos, labai sunku prognozuoti, ar prezidentu tapęs V.Zelenskis tęstų šios administracijos pradėtas reformas.

„Zelenskio retorika rodo, kad jis nori tęsti reformas ir daryti daugiau nei padarė Porošenka. Jis siunčia žinutę, kad yra kandidatas be korumpuotos politinės patirties, kuris pakeis šią korumpuotą sistemą“, – 15min sakė analitikas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Plakatas su užrašu „Oligarcho tarnas“. Ant jo – Ihoris Kolomoiskis ir Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Plakatas su užrašu „Oligarcho tarnas“. Ant jo – Ihoris Kolomoiskis ir Volodymyras Zelenskis

Pasak V.Jermolenkos, neatsakytas lieka labai svarbus klausimas: ar V.Zelenskis tikrai nepriklausomas nuo oligarcho Ihorio Kolomoiskio, kuriam priklausančiame televizijos kanale transliuojami komiko projektai?

15min primena, kad 2016 metais buvo nacionalizuotas I.Kolomoiskiui priklausęs bankas „PrivatBank“, kuris surinkdavo indėlininkų pinigus, o šiuos paskolų pavidalu dalydavo oligarcho ir partnerių verslams.

„Tokie žmonės kaip Kolomoiskis nenori reformų skaidrumo ir kovos su korupcija srityse. Net jei Zelenskis iš tiesų yra nepriklausomas ir nuoširdžiai siekia reformų, nežinia, ar jam pavyks jas įgyvendinti purviname Ukrainos politiniame žaidime, reikalaujančiame nuolatinių nuolaidų ir susitarimų su įvairiais žaidėjais“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis