Daugybė elektroninių laiškų, pokalbių išrašų ir teisinių dokumentų padeda nupiešti tokį N.Veselnickajos portretą: įtakingų ryšių turinti advokatė, dirbusi aukščiausio rango Rusijos vyriausybės teisininkams.
Be to, vieno kliento bylos atveju ji sulaukė pagalbos iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos.
Duomenis „The Associated Press News“ perdavė garsaus rusų opozicionieriaus Michailo Chodorkovskio Londone įsikūręs tyrimų centras „Dossier Center“. Ši organizacija renka informaciją apie rusus, kuriuos kaltina pasipelnymu iš korupcijos.
Žurnalistams nepavyko gauti N.Veselnickajos komentaro.
Ryšiai su generaline prokuratūra
N.Veselnickaja pareigūnų ir žurnalistų dėmesio centre atsidūrė pernai. Tuomet paaiškėjo, kad vyriausias D.Trumpo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis su rusų teisininke susitiko 2016-ųjų birželį.
Prieš susitikimą ji būsimojo prezidento komandoje dirbusiam D.Trumpui jaunesniajam teigė esanti Rusijos vyriausybei atstovaujanti tarpininkė ir siūlė Maskvos pagalbą siekiant nugalėti demokratę H.Clinton.
N.Veselnickaja neigia, kad susitikusi su D.Trumpo komanda veikė Rusijos vyriausybės vardu. Ji Kongresui tikino veikianti „nepriklausomai nuo bet kokių vyriausybės institucijų“.
Vis dėlto „Dossier Center“ gauti dokumentai atskleidžia, kad ji palaiko glaudžius ryšius su Rusijos pareigūnais. Be to, dokumentai leidžia iš arčiau pažvelgti į jos vykdytą kampaniją, kuria mėginta įtikinti atšaukti JAV sankcijas Rusijos pareigūnams.
Pavyzdžiui, elektroniniai laiškai rodo, kad N.Veselnickaja kartu su Rusijos vyriausybe bandė išgauti finansinės informacijos iš buvusios Billo Browderio – JAV gimusio britų verslininko, ilgą laiką kritikavusio Kremlių – teisės firmos.
2017 m. spalio 31 d. išsiųstas elektroninis laiškas rodo, kad N.Veselnickajos biuras Rusijos generalinio prokuroro pavaduotojui Michailui Aleksandrovui ruošė rašytinio patvirtinimo juodraštį, kuris turėjo būti pateiktas Kipro pareigūnams.
„Jis reikalingas jau rytoj“, – N.Veselnickaja rašė vienam iš pavaldinių.
„Dossier Center“ gauti dokumentai rodo, kad po dviejų savaičių Rusijos diplomatas galutinį šio dokumento variantą nusiuntė Kipro diplomatui.
B.Browderis, kuris ne kartą vaidijosi su N.Veselnickaja tiek teismuose, tiek už jų ribų, teigė, kad advokatė gali būti susijusi su aukščiausio rango Rusijos pareigūnais.
„Jeigu jos biuras ruošia dokumentų juodraščius bendradarbiaujant Rusijos ir Kipro teisėsaugai, manau, kad tai efektyviai rodo, jog ji yra Rusijos vyriausybės agentė, o ne nepriklausoma teisininkė, kaip tikina pati“, – B.Browderis sakė „The Associated Press News“.
Rusijos ambasada Kipre žurnalistų klausimus pavadino provokacija ir teigė „ne nenumanantys, kas yra Natalija Veselnickaja ir ką ji siunčia ar nesiunčia Kipro pareigūnams“.
M.Aleksandrovas nesutiko atsakyti į žurnalistų klausimus.
Bandyta pasinaudoti įvaikinimo klausimu
Kai 2015-ųjų rugsėjį šveicarų pareigūnai atvyko į Maskvą apklausti vieno pagrindinių N.Veselnickajos klientų Deniso Kacevo, juos pasitiko ne tik advokatė, bet ir aukšto rango Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, pulkininkas leitenantas Artiomas Račenkovas.
Jis spėjo pagarsėti kaip tyrimo dėl rusų pankroko grupės „Pussy Riot“ vadovas.
Anot „The Associated Press News“ gauto apklausos išrašo, A.Račenkovas nemažą dalį pokalbio skyrė klausimams apie B.Browderio veiksmų teisėtumą.
Rusijos Vidaus reikalų ministerija neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Elektroniniai laiškai taip pat rodo, kad N.Veselnickaja bandė išplėsti savo įtaką JAV. Čia ji stengėsi, kad būtų atšauktas Magnickio aktas – įstatymas, skiriantis sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus.
Aktas buvo priimtas po to, kai B.Browderio advokatas Sergejus Magnickis įtartinomis aplinkybėmis mirė Rusijos kalėjime.
Maskva į šias sankcijas atsakė uždrausdama JAV piliečiams įsivaikinti našlaičius iš Rusijos. Tai paskatino lobistus gerintis tokioms organizacijoms, kaip, pavyzdžiui, „Šeimos rusų ir ukrainiečių įvaikinimui, įskaitant kaimynines šalis“ (FRUA).
Ši labdaros organizacija remia šeimas, įsivaikinančias našlaičius iš buvusio sovietinio bloko šalių.
N.Veselnickaja siekė pasinaudoti įvaikinimo klausimu tam, kad būtų atšauktos sankcijos.
FRUA pirmininkė Jan Wondra teigė dalyvavusi susitikime, vykusiame 2016-ųjų birželio 8 d. Vašingtone. Pasak J.Wondros, susitikime dalyvavo daugiau žmonių, įskaitant Rinatą Achmetšiną – rusų-amerikiečių lobistą, kuris su N.Veselnickaja dirbo dėl sankcijų atšaukimo.
Susitikimo dalyviai J.Wondrai pasakė, esą yra įrodymų, kad Magnickio aktas buvo priimtas remiantis melagingais B.Browderio pareiškimais. Jai buvo pažadėta, kad šių įrodymų atskleidimas gali lemti draudimo įsivaikinti našlaičius iš Rusijos pabaigą.
J.Wondra žurnalistėms teigė baiminusis, kad lobistai siekė FRUA pritarimo norėdami juo pasinaudoti savo tikslais.
„Tai vertinau kaip bandymus viešai daryti spaudimą Kongresui atšaukti visą ar dalį Magnickio akto, – sakė ji. – Nusprendžiau, kad FRUA neturėtų tame dalyvauti. Ir nedalyvavome.“
J.Wondra: „Tai vertinau kaip bandymus viešai daryti spaudimą Kongresui atšaukti visą ar dalį Magnickio akto. Nusprendžiau, kad FRUA neturėtų tame dalyvauti. Ir nedalyvavome.“
R.Achmetšinas, kitą dieną su N.Veselnickaja susitikęs su D.Trumpo kampanijos darbuotojais, atsisakė pakomentuoti.
Tiesa, „The Associated Press News“ gauti elektroniniai laiškai palieka neatsakytų klausimų.
„Dossier Center“ tyrimas nepateikia beveik jokios informacijos apie N.Veselnickajos susitikimą su D.Trumpo komanda.
Be to, neminima Rusijos kibernetinė ataka prieš demokratus ir jų dokumentų nutekinimas, prasidėjęs iškart po N.Veselnickajos vizito.
