Naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aktyviai naudojasi socialiniais tinklais: jis net yra sakęs, kad jo komandai nereikia žurnalistų, nes su žmonėmis galima bendrauti tiesiogiai. „VoxUkraine“ tyrimas atskleidžia, kad V.Zelenskio „Facebook“ puslapį seka daugybė netikrų vartotojų.
Tyrėjai nustatė, kad V.Zelenskį „Facebook“ seka 27 926 netikri profiliai, parašę beveik ketvirtadalį visų komentarų.
Rusijos internetinių trolių kišimasis į rinkimus JAV ir Europoje pastaraisiais metais tapo karšta tema, ypač kai pasirodė žinios apie Sankt Peterbuge veikiantį trolių fabriką, pavadintą „Interneto tyrimų agentūra“. Tačiau tokie pat sėkmingi gali būti ir kitų šalių „trolių fabrikai“, kuriuos samdo vietos politikai ir jų kampanijų vadovai.
Kad suprastų, kaip funkcionuoja galingas mechanizmas, tarptautinio žurnalistinių tyrimų centro (OCCRP) narys, tyrėjų projektas Slidstvo.Info į Ukrainos trolių fabriką prieš vasarą vykusius parlamento rinkimus dirbti nusiuntė žurnalistą.
Pusantro mėnesio ten praleidęs žurnalistas išsiaiškino, kad šios socialinių tinklų taktikos buvo naudojamos net progresyvių politikų, kurie prieš jas pasisako, naudai. Pavyzdžiui, trolių fabrikas rėmė Sviatoslavą Vakarčuką – grupės „Okean Elzy“ vokalistą ir naujos partijos „Balsas“ („Holos“) įkūrėją. Partija vasaros rinkimuose laimėjo 20 parlamento vietų.
Žurnalistams nepavyko išsiaiškinti, kas mokėjo trolių fabrikui už jo veiklą, todėl neaišku, ar įmonę pasamdė tiesiogiai politikų kampanijas vykdantys asmenys. S.Vakarčiukas teigė nežinojęs, kad trolių fabrikas veikė jo naudai. Į prezidentus kandidatavęs Anatolijus Hrycenka atsisakė pakomentuoti apie jam palaikyti skirtą trolių fabriko veiklą.
Botas už 341 dolerį
OCCRP rašo, kad vienas pirmųjų V.Zelenskio, kaip prezidento, žingsnių buvo išankstinių parlamento rinkimų sušaukimas: jis žinojo, kad geri jo partijos „Tautos tarnas“ rezultatai gali suteikti jam platų mandatą.
Toks V.Zelenskio žingsnis buvo ženklas, kad trolių fabriko laukia darbinga vasara, todėl Slidstvo.Info ėmėsi darbo.
Pirmasis žingsnis – įsidarbinti. Žurnalistas Vasylis Bidunas per darbo paieškos tinklalapį kandidatavo į poziciją, apibūdinamą kaip reklamos tekstų kūrėjo.
Jis buvo pakviestas į pokalbį, kuris vyko biure, įsikūrusiame eilinio daugiabučio trečiajame aukšte Kijevo centre. Nebuvo jokių ženklų, nurodančių į „Doping“ pasivadinusią įmonę.
Darbo pokalbį vedęs vyras neklausė V.Biduno apie jo darbo patirtį ar išsilavinimą: iškart pakvietė žurnalistą dirbti ir pasiūlė 9 000 grivinų (341,65 euro) atlyginimą. OCCRP pažymi, kad tai – vidutinė užkandinių „McDonald’s“ kasininko alga Ukrainoje.
Pokalbį vedęs vyras taip pat pasakė, kad vis dar tęsiasi kompanijos registracijos procesas, todėl atlyginimai bus mokami grynais. Galiausiai įmonė nebuvo užregistruota kaip juridinis asmuo.
Biuras buvo tvarkingas ir kukliai apstatytas, jame buvo didelis, atviras balkonas, kuriam jauni darbuotojai dažnai rūkydavo.
Trolių fabrikas dirbo daugiau nei pusę paros – nuo 8 val. ryto iki 11 val. vakaro. Darbuotojai dirbo trimis pamainomis, V.Bidunas pasirinko rytinę. Pirmąją darbo dieną vadovas trumpai papasakojo apie darbą: esą V.Bidunas visą dieną prisidengęs skirtingomis tapatybėmis turės rašyti komentarus feisbuke – politiškai aktyviausiame Ukrainos socialiniame tinkle.
Tam jam buvo suteikta prieiga prie dešimčių netikrų anketų, kurias sukūrė kiti trolių fabriko darbuotojai.
V.Bidunas turėjo komentuoti ir keliuose „Telegram“ kanaluose – visi jie buvo skirti skirtingiems klientams. Kasdien vadovai supažindindavo su pagrindinėmis temomis, kuriomis turėjo būti rašomi komentarai.
Per septynias valandas trunkančią pamainą V.Bidunas turėjo parašyti apie 300 komentarų: arba po įrašais politikų „Facebook“ paskyrose, arba po populiarių Ukrainos naujienų portalų straipsniais.
Trolių fabriko vadovas:„Žmonės realiame gyvenime nėra tokie išsilavinę. Todėl jei rašai su gramatinėmis klaidomis, tai gali būti teigiamas dalykas.“
Jam patarta rašyti greitai ir pernelyg nesijaudinti dėl gramatikos. „Žmonės realiame gyvenime nėra tokie išsilavinę. Todėl jei rašai su gramatinėmis klaidomis, tai gali būti teigiamas dalykas“, – trolių fabrike įsidarbinusiam žurnalistui sakė vadovas.
Vadovų įsakymai buvo vykdomi daug neklausinėjant. Su V.Bidunu jo pamainoje dirbo dar apie dešimt žmonių. Visi jie buvo jauni, panašu, nelabai domėjosi politika – šiam darbui nereikėjo jokių ideologinių įsitikinimų. Be to, nebuvo daug laiko pokalbiams: reikėjo įgyvendinti kasdienes kvotas.
Pagalba S.Vakarčiukui
V.Biduno darbo laikotarpiu trolių fabrikas dirbo kelių individualių politikų ir didžiųjų politinių partijų naudai.
Pirmosios dienomis jis buvo paskirtas į grupę, remiančią buvusio gynybos ministro Anatolijaus Hrycenkos partiją „Pilietinė pozicija“. V.Bidunui buvo liepta rašyti teigiamus komentarus apie partiją, patį A.Hrycenką ir kelis kitus partijai priklausančius kandidatus. Trolių fabrikas rašė ir neigiamus komentarus apie jo varžovus.
„Gali pulti remdamasis bet kuo. Gali kelti klausimus bet kokia tema. Kaltink seną vyriausybę, oligarchus, sakyk, kad oligarchai kontroliuoja visus parlamente, kad visi deputatai yra korumpuoti. Kaltink ir naują valdžią: sakyk, kad jie nepatyrę, kad geriau rinkti tą, kuris turi politinės patirties. Iškelk bet kokią temą ir galiausiai prieik išvados, kad Hrycenka yra geriausias“, – buvo apmokomas žurnalistas.
Remiantis iš trolių fabriko gautais duomenimis, „Hrycenkos projektui“ darbuotojai parašė beveik 24 tūkst. komentarų. Tiesa, projektas baigėsi iki rinkimų likus kelioms savaitėms: greičiausiai todėl, kad apklausos parodė, jog A.Hrycenka neturi šansų patekti į parlamentą.
Pasibaigus šiam projektui, darbuotojai gavo naują užduotį. Šįkart skirtą padėti S.Vakarčiukui – politikui su nepriekaištinga reputacija.
Gerokai prieš prezidento rinkimus S.Vakarčiukas buvo matomas kaip vienas pagrindinių Petro Porošenkos varžovų, tačiau galiausiai nusprendė nesiekti šalies vadovo posto. Vietoj to jis įkūrė partiją „Balsas“ („Holos“), į ją pakvietė garsius pilietinės visuomenės lyderius. Prieš rinkimus į parlamentą jo platforma buvo paremta kova su korupcija.
V.Bidunas sakė, kad anksčiau trolių fabriko darbuotojai turėjo rašyti S.Vakarčiuko atžvilgiu kritiškus komentarus: vaizduoti jį kaip silpną ir nepatyrusį politiką palyginus su A.Hrycenka.
Tačiau dabar jie turėjo skleisti kitokią nuomonę, esą „Vakarčiukas yra teisus – senieji politikai turi pasitraukti“, klausti „kiek dar toleruosime senųjų politikų triukus?“.
„Mums reikia naujų veidų politikoje. Sviatoslavas yra teisus: 28 metus jie mus maitino tuščiais pažadais. Duokite kelią jaunimui, duokite kelią „Balsui“, – rašo trolių fabriko darbuotojai.
Neaišku, kas sumokėjo už S.Vakarčiukui palankius komentarus. Kampanijos metu kandidato komanda patikino, kad jie niekada nesinaudojo internetinių trolių paslaugomis.
Interviu Slidstvo.Info S.Vakarčiukas sakė nė nežinojęs, kas yra trolių fabrikas. Kai jam buvo pateikti įrodymai, jis neigė, kad jo politinė partija galėjo naudotis tokiomis technikomis.
Manipuliavimas viešąja nuomone
2013 metais žurnalistai iš OCCRP partnerio rusų tiriamosios žurnalistikos laikraščio „Novaja Gazeta“ rašė apie Rusijos agentūros „Olgino“ darbą: ji mokėjo komentatoriams, kad šie gintų Kremliaus poziciją ir pultų oponentus.
Anot politikos ekspertų, tokia internetinė veikla Ukrainoje prasidėjo 2007 metais.
O.Koshelis: „Tuomet ėmėme pastebėti, kad politinės partijos kuria atskirus skyrius, jog jie skleistų informaciją komentaruose po populiariais straipsniais.“
„Tuomet ėmėme pastebėti, kad politinės partijos kuria atskirus skyrius, jog jie skleistų informaciją komentaruose po populiariais straipsniais“, – sakė pilietinės organizacijos „Ukrainos rinkėjų komitetas“ pirmininkas Oleksijus Koshelis.
Dirbdamas trolių fabrike V.Bidunas gavo prieigą prie vidinių ataskaitų, kuriose apibūdinama, kaip buvo sukurtos netikros paskyros.
Kad būtų sukurtas tikrumo įvaizdis, darbuotojai paskyrose pridėdavo daug draugų, dalydavosi nuorodomis ir linksmais paveikslėliais. Viena iš technikų – naudoti tikras paskyras iš Ukrainoje uždrausto Rusijos socialinio tinklo „Vkontakte“. Pavyzdžiui, kelios Igorio iš Rusijos miesto Voronežo nuotraukos buvo naudojamos sukurti netikrą „Jurijaus“ iš Lucko Ukrainoje paskyrą.
Kad išsiaiškintų, kiek kainuoja trolių fabriko paslaugos, Slidstvo.Info žurnalistai kreipėsi į „Doping“, kur dirbo V.Bidunas. Jie prisistatė politiko, kuris ketina kurti partiją, asistentais.
Žurnalistus pasitiko politikos konsultantas Valerijus Savčukas: jis, pasak V.Biduno, yra pagrindinis trolių fabriko vadovas. V.Savčukas atvirai kalbėjo apie siūlomas paslaugas, vadino jas „reputacijos valdymo paslaugomis“.
V.Savčukas sakė, kad prieš rinkimus 10 tūkst. komentarų per mėnesį gali atsieiti 5–7 tūkst. dolerių (4,57–6,4 tūkst. eurų). Vadinasi, apie 55 centus už komentarą.
Praėjus mėnesiui nuo susitikimo, Slidstvo.Info į V.Savčuką kreipėsi kaip žurnalistai. Tąkart jis neigė bet kokius ryšius su trolių fabriku, kuriame dirbo V.Bidunas.
