J.Borrelio vizitas Maskvoje buvo visiškas pažeminimas, mano Joergas Forbrigas, tyrimų centro „The German Marshall Fund of the US“ Vidurio bei Rytų Europos tyrimų direktorius.
Pasak J.Forbrigo, tai įvyko dėl kelių priežasčių: J.Borrelliui trūksta supratimo apie Rytų Europą ir Rusiją, prieštaringam vizitui nebuvo tinkamai pasiruošta.
Be to, tikina, J.Forbrigas pati ES nėra užtikrinta, kaip turėtų atsakyti Rusijai, kuri „yra agresyvesnė nei bet kada anksčiau, kuri mano, kad šalies viduje ir už jos ribų gali daryti tai, ką nori“.
J.Borrellis Rusijoje lankėsi iškart po to, kai buvo įkalintas opozicionierius Aleksejus Navalnas, o du savaitgalius vykusių protestų metu sulaikyta per 10 tūkst. žmonių.
ES diplomatijos vadovui nepavyko susitikti su A.Navalnu, prieš pusmetį apnuodytu cheminiu ginklu, kaip ir atremti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kaltinimų Bendrijai. Be to, J.Borrelis išreiškė viltį, kad ES registruos rusišką vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“.
Tačiau didžiausiu akibrokštu tapo per bendrą J.Borrellio ir S.Lavrovo spaudos konferenciją pasirodžiusi žinia, kad Rusija iš šalies išsiunčia Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos diplomatus dėl dalyvavimo protestuose, skirtuose paremti A.Navalną.
Politologas Julienas Theronas iš Paryžiaus Sciences Po universiteto sako, kad J.Borrelio vizito metu nepasiekta praktiškai nieko – tik pagilėjo nesantaika tarp Rusijos ir ES. Tiesa, vizitas priminė apie būtinybę europiečiams galiausiai suprasti, kad Rusija nėra tikra Europos demokratija.
Lūžio taškas santykiuose?
Pasak J.Forbrigo, J.Borrelio vizitas į Maskvą, kurio metu jis buvo pažemintas, turės padarinių – Rusijos klausimas atsiras aukštai ES darbotvarkėje.
„Galiu įsivaizduoti, kad ES permąstys Rusijos politiką“, – 15min sakė jis.
Po vizito Maskvoje pasigirdo raginimų J.Borrelliui atsistatydinti – laišką, skirtą Europos Komisijos (EK) prezidentei Ursulai von der Leyen, pasirašė 81 europarlamentaras. Tiesa, EK vadovė pareiškė, kad J.Borrellis turi jos „visišką palaikymą“.
