Pokyčius Lietuvos valdžioje analizavo šio instituto Rytų Europos programos analitikė Kinga Raś, besispecializuojanti Lietuvos, Latvijos ir Estijos vidaus ir užsienio politikos bei Baltijos šalių tarpusavio bendradarbiavimo srityse.
Tikisi santykių pagerinimo
Naujoji Lietuvos Vyriausybė prisieks gruodžio 13 dieną, ją subūrė naujoji Seimo dauguma, sudaryta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Socialdemokratų partijos parlamentarų.
„Koalicinis kabinetas gali tapti kliūtimi įgyvendinti ambicingus planus socialinės politikos, apie kurią daugiausia kalbėta per rinkimų kampaniją, srityje. Pokyčių neturėtų būti Lietuvos užsienio politikoje. Tačiau laimėtojų partijos kalbos apie neišnaudotą Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo potencialą, atrodo, netaps akstinu spręsti ginčytinus klausimus dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje. Bet vis dėlto dar kartą atsiranda šansas šalių santykius pataisyti“, – teigia K.Raś.
Kalbėdama apie laimėjusią LVŽS, Lenkijos tarptautinių reikalų instituto analitikė pastebi, kad partijos, kuri neturi stiprios regioninės struktūros, pergalę galima paaiškinti nepasitenkinimo valdžia nuotaikomis visuomenėje, taip pat neapsisprendusių rinkėjų parama.
„Apie tai byloja faktas, kad daugelyje vienmandačių apygardų pralaimėjo iki šiol dominavusios partijos, tarkim, TS-LKD tradiciškai konservatyviame Kaune“, – pavyzdį pateikė analitikė.
Vis dėlto LVŽS, Lenkijos analitikės nuomone, tik kuria politikos naujokės įvaizdį, tokiu būdu kalbėdama apie įnešamą šviežumo jausmą, kadangi pati partija – tai dar dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gyvavusios politinės jėgos tęsinys.
Populizmo efektas
LVŽS, Lenkijos analitikės nuomone, tik kuria politikos naujokės įvaizdį, kadangi pati partija – tai dar dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gyvavusios politinės jėgos tęsinys.
„LVŽS sėkmė rinkimuose tai ir populistinių šūkių, paremtų tuo, kad valstybė turi stipriau remti socialinę paramą, efektas. Populiariausi iš jų buvo: minimalios algos, kuri dabar siekia 380 eurų, padidinimas, pensijų padidinimas 40 eurų (vidutinė pensija dabar yra 266 eurai), papildomų 60 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui mokėjimas, neapmokestinamo minimumo padidinimas. Šiuos šūkius lydėjo pažadai gerinti valstybės institucijų veiklą ir mažinti jų kaštus, taip pat – didinti įtaką ekonominiams procesams“, – teigiama analizėje.
Kalbėdama apie valdžios laukiančius iššūkius, K.Raś paminėjo, kad nors LVŽS ir socialdemokratus sieja artimas požiūris į socialinius ir esminius ekonominius dalykus, vis dėlto vykdyti rinkimų pažadus lengva nebus. Štai LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis kalba apie didesnę valstybės įtaką ekonomikai, ką liudija noras kontroliuoti vaistų ir alkoholio pardavimą. Noras keisti neseniai priimto Darbo kodekso nuostatas taip pat rodo, kad susitarti koalicijos partneriams nebus lengva.
Kaip pagrindinius iššūkius užsienio politikoje analitikė įvardija padidėjusią grėsmę iš Rusijos pusės, todėl esą Lietuva, būdama NATO narė, turės stiprinti savo saugumą. Tačiau ypatingų permainų užsienio politikoje tikėtis nereikėtų, kadangi čia didelį vaidmenį vaidina prezidentė Dalia Grybauskaitė, o ministro pareigas išlaikys dabartinis ministras, socialdemokratas Linas Linkevičius.
Problemų neišspręs
„Nebus radikalių pokyčių ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atžvilgiu. Nors socialdemokratai tvirtina, kad koalicijos sutartyje įrašytas LVŽS priešinimasis originaliai pavardžių rašybai, tačiau paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis bando subalansuoti tokią nedviprasmišką poziciją. Jis kalba apie kompromisus, taip pat ir dėl pavardžių rašybos. Panašių signalų būta ir prisiekiant praėjusios kadencijos Vyriausybei, tačiau tai liko tik deklaracijomis“, – rašo K.Raś.
Nebus radikalių pokyčių ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atžvilgiu, – rašo K.Raś.
Kalbėdama apie perspektyvas, analitikė pastebi, kad daugiau nei pusės parlamentarų pakeitimas naujais gali stabdyti Seimo darbą, ypač iš pradžių, taip pat bus sunku nuspėti sprendimus tiek parlamente, tiek Vyriausybėje.
Koalicijai nebus lengva ir dėl besiskiriančių požiūrių į daugelį dalykų, taip pat – kad jų turima balsų persvara yra nežymi.
„Seimo balsavimuose valdantieji greičiausia ieškos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų paramos, nors tai ir negarantuoja, kad bus išspręsti su tautinėmis mažumomis susiję klausimai. Vis dėlto Lenkija gali išnaudoti pagrindinio koalicijos partnerio deklaracijas apie būtinybę pagerinti šalių tarpusavio santykius abiem valstybėms svarbiose srityse“, – rašoma analizėje. Tos sritys – visų pirma energetika.
Visą analizę galite perskaityti čia.
