Ar Izraelio ir Gazos Ruožo pasienyje vyksta taikūs protestai, ar smurtu persismelkusios riaušės? Klausimas sudėtingas.
Kad ir kaip būtų, palestiniečių pareigūnai vien pirmadienį pranešė apie mažiausiai 58 palestiniečių žūtį – tiesa, kiek iš jų buvo civiliai, tikrai galima ginčytis. Tačiau per vieną dieną žuvo daugiau palestiniečių nei per šešias praėjusias savaites.
Kodėl? Viena vertus, Izraelio vyriausybė kaip tik gegužės 1-ąją pripažino, kad atvejų, kai kariams leidžiama šauti į per sieną besiveržiančius palestiniečius, spektras buvo išplėstas. Kita vertus, IDF „Jerusalem Post“ tikino, kad tikrus šovinius stengiamasi naudoti tik būtiniausiais atvejais.
Esant tiek daug klausimų dėl naujos krizės prie Gazos Ruožo, svarbu išgirsti tuos, kurie visa tai, kas vyksta, mato iš arti. „Jerusalem Post“ žurnalistai pirmadienį apsilankė pasienyje, kur vyksta susirėmimai.
„Hamas“ žadėjo šturmą
Vos prasidėję protestai buvo gana ramūs ir koncentruoti. Buvo mažai dūmų, palestiniečių sprogmenų, mažai šūvių iš Izraelio pusės, mažiau palestiniečių leidžiamų „ugnies aitvarų“. Nebuvo Izraelio oro pajėgų antskrydžių tankų šūvių.
Tačiau kažkurią sekundę pasirodė, kad palestiniečių minioms buvo duotas signalas. Staiga tūkstančiai žmonių pašoko ir pasileido sienos link, kur pasklido plačiais būriais.
Greitai iškilo dideli dūmų kamuoliai – nuo deginamų padangų, Molotovo kokteilių, kitų medžiagų. Pasigirdo ir kur kas daugiau šūvių, o danguje pasirodė pavojingų ugnies aitvarų.
Dar po kurio laiko pasirodė pranešimai apie palestiniečių pusės naudojamus gana galingus sprogmenis ir Izraelio pusės rengiamus apšaudymus iš tankų ir lėktuvų.
Tokie įvykiai patys savaime neįrodo vienos ar kitos pusės tiesos – norint ką nors pasakyti apie veiksmų teisėtumą ar protestų taikumą, būtina tiksliai matyti tai, ką matė IDF kariai, ir tai, kaip elgėsi palestiniečiai, kurie buvo nušauti ar sužeisti.
Bet atsiranda kontekstas. Pirmadienio įvykiai nebuvo didžiulis mūšis, bet, nors pasienyje akivaizdžiai buvo daug taikių protestuotojų, buvo ir aiškios pastangos organizuotai įsiveržti į Izraelio teritoriją.
„Tai nestebina, nes būtent taip „Hamas“ žadėjo ir ragino elgtis prieš pirmadienio protestus“, – rašo „Jerusalem Post“.
Prie sienos artintis nevalia
Analizuojant abiejų pusių pateikiamus siužetus ir kalbant apie ginklų panaudojimo taisyklių laikymąsi, atrodo, kad Gazos Ruože taisyklių nėra laikomasi. Ekspertai išskyrė tris visų pusantro mėnesio besitęsiančių įvykių stadijas.
Susirėmimams tik prasidedant, IDF – bent jau taip teigia pačios pajėgos – laikėsi tarptautinės teisės ir susilaikė nuo mirtinos jėgos naudojimo. Buvo bandoma parodyti palestiniečiams, kad prie sienos artintis nevalia.
Tiesa, šioje stadijoje taisyklės, kada galima pradėti šaudyti, galėjo būti neaiškios atvejais, kai IDF kariai nebuvo tikri, ar artėjantis palestinietis pavojingas, ar ne. Be to, šioje stadijoje „Hamas“ smogikai nebuvo tokie aktyvūs.
Netrukus, kai jau buvo pranešta apie nemažą žuvusių ar sužeistų palestiniečių skaičių ir kai Izraelį ėmė kritikuoti kitos šalys bei tarptautinės organizacijos, IDF vadovybė nurodė kariams pasienyje veikti atsargiau.
Trūksta teismo sprendimo
Antroji stadija buvo kur kas ramesnė. Aišku, susirėmimai tęsėsi, bet buvo pranešta apie vos vieną žūtį – tuomet buvo įrodyta, kad palestiniečiai, į kurių grupę buvo šaudoma, bandė padėti sprogmenų.
Ši stadija baigėsi pirmadienį. Palestiniečiai staiga ėmė naudoti kur kas daugiau nei anksčiau smurto, ir Izraelio kariai atsakė šaudymais į fronto priešakinėse gretose atsidūrusius įsibrovėlius.
Šiuo atveju keista tai, kad Izraelio aukštasis teismas iki pirmadienio taip ir nepaskelbė sprendimo dėl IDF veiksmų prie sienos su Gazos Ruožu teisėtumo. Anksčiau žmogaus teisių gynėjai buvo oficialiai pareikalavę tas taisykles paskelbti nelegaliomis.
Atrodo, kad IDF ir galbūt Aukštasis teismas laukia, kol krizė pasibaigs. Ir tik tada paskelbs pozicijas dėl platesnių taisyklių ir atskirų incidentų, kai buvo pranešta apie nepilnamečių, žurnalistų ir iš pažiūros jokio pavojaus nekėlusių palestiniečių žūtį.
Situacija taps aiškesnė tik tada. Bet ir dabar galima pasakyti, kad padėties jokiu būdu negalima vertinti tik juoda ir balta spalvomis – ne viskas taip paprasta.
