„Ta kalba reiškia, kad visgi britai nori likti Europos Sąjungoje, tik jie galbūt nenori būti diktuojami Vokietijos sprendimų. Yra jaučiama tam tikra konkurencija dėl galios ir panašu, kad pastaruoju metu Vokietija griežia pirmu smuiku, kas Britanijai ne visada yra palanku“, – BNS sakė Žygimantas Mauricas.
Jo teigimu, dabar reikia laukti Vokietijos atsako dėl to, kiek šalis bus linkusi patenkinti D.Camerono iškeltas sąlygas.
„Vokietija yra ne kartą sakiusi, kad yra svarbu išlaikyti Didžiąją Britaniją Europos Sąjungoje, tad dabar įdomu, kiek Vokietija norės daryti nuolaidų britams ir kiek ji norės nusileisti tam tikruose klausimuose. Britai šioje vietoje labai gudriai elgiasi – jie nori dalyvauti Europos Sąjungoje, naudotis teikiamomis galimybėmis, bet patys prisidėti labai dideliu noru nedega“, – kalbėjo „Nordea“ analitikas.
Anot jo, Didžiosios Britanija iš Vokietijos gali sulaukti tam tikrų nuolaidų sprendžiant pabėgėlių krizę.
„Tikėtina, kad britams bus padaryta išimtis ir jie neprivalės dalyvauti pabėgėlių naštos pasidalijime, ypač kalbant apie būsimus susitarimus, kurių, panašu, kad reikės“, – svarstė Ž.Mauricas.
D.Cameronas antradienį pristatydamas savo tikslus derybose dėl tolesnės Britanijos narystės ES sąlygų, sakė, jog tai yra „vienintelė Jungtinės Karalystės proga tai sutvarkyti“ prieš numatytą referendumą dėl galimo šalies pasitraukimo iš ES, kurį ketinama surengti iki 2017 metų galo.
Pasak Didžiosios Britanijos premjero, jei euro zonai nepriklausančios valstybės „bus nustumiamos į šalį ir sprendimai joms primetami, tuomet tai nebebus mums tinkamas klubas“. Londono reikalavimai apima dar tris svarbias sritis: didesnį konkurencingumą, Britanijos atsiribojimą nuo „dar glaudesnės sąjungos“ ir kai kurių išmokų ES migrantams apkarpymą.
D.Cameronas sakė, jog nori, kad būtų griežčiau kontroliuojamas laisvas asmenų judėjimas 28-ias nares turinčioje Bendrijoje, ir pridūrė, jog ES turėtų imtis žingsnių spręsti „demokratinės atskaitomybės trūkumo“ problemą.
