„Manau, kad tai tos politikos, kurią Estija jau vykdo ne vienerius metus, tęstinumo rinkimai. Atsakinga fiskalinė politika, verslui patraukli ir politiškai pakankamai stabili šalis – tai yra trys pagrindiniai kriterijai, kurie turėtų būti komunikuojami“, – BNS sakė Ž.Mauricas.
Anot jo, rinkimus laimėjusi Reformų partija pasisako už griežtos fiskalinės politikos tęstinumą ir mažesnę mokestinę naštą, tuo metu jos oponentai rinkimų kampanijos metu buvo linkę akcentuoti didesnį perskirstymą per biudžetą.
„Didesnis perskirstymas, ypač turint omenyje pakankamai smarkiai pabrangusią darbo jėgą, galėtų šiek tiek sumenkinti Estijos patrauklumą užsienio investuotojams“, – teigė ekonomistas.
Jis išskyrė ir pakankamai gerą nacionalistine vadinamos Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) pasirodymą, kuriai pagal iškovotus mandatus atiteko trečia vieta.
„Partijos, kuri net pasisako apie pasitraukimo iš Europos Sąjungos referendumą, tokioje šalyje kaip Estija gauti rinkėjų balsai atrodo keistai, tačiau tuo pačiu tai yra ir signalas Lietuvai, kad reikia skirti daugiau dėmesio socialinei nelygybei ir platesnio žmonių rato įtraukimui į šalies gyvenimą. Tai turi būti vienas prioritetų, nes į valdžią atėjus tokio tipo žmonėms daugelis pasiekimų, ypač kalbant apie ekonomikos augimą, gali būti greitai nubraukti“, – BNS sakė Ž.Mauricas.
Anot jo, nors EKRE iš esmės neturi galimybių tapti valdančiosios koalicijos dalimi, sėkmingas šios partijos pasirodymas rinkimuose, kur ji didžiausio palaikymo sulaukė provincijoje, yra dėmesį atkreipiantis signalas.
„Tai ypač aktualu Lietuvai, nes pas mus regionų yra gerokai daugiau ir todėl dirva tokioms partijoms yra gerokai derlingesnė nei Latvijoje ir Estijoje, kur didžioji dalis gyventojų susitelkę didžiuosiuose miestuose. Lietuvoje rinkimų baigtį lemia ne didieji miestai, o provincija, todėl šis precedentas kelia nerimą“, – tvirtino Ž.Mauricas.
Jo teigimu, Lietuvoje savaitgalį vykę savivaldybių rinkimų rezultatai, kai daugiausiai balsų surinko visuomeniniai rinkimų komitetai, taip pat rodo, kad žmonės aktyviai ieško alternatyvų.
„Atsiradus partijai, kuri galėtų suvienyti tų žmonių balsus, ji Lietuvoje galėtų gauti ir daugumą, su visomis atitinkamomis pasekmėmis“, – tvirtino Ž.Mauricas.
Naujos sudėties Estijos parlamente dirbs iš viso penkių politinių partijų atstovai. Sekmadienį vykusiuose rinkimuose Reformų partija gavo 34 mandatus, premjero Juri Ratas Centro partija – 26, Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE) – 19, konservatyvi „Isamaa“ (Tėvynė) – 12, Estijos socialdemokratų partija (SDE) – 10 mandatų. Iš viso Estijos parlamentas turi 101 narį.
Į Estijos parlamentą nepavyko patekti devynioms politinėms partijoms, mandatų neiškovojo ir nė vienas nepriklausomas kandidatas.
