Lietuvos išsivadavimo iš sovietų okupacijos metinių proga Seime ir visoje Lietuvoje organizuojami šventiniai renginiai, skirti prisiminti iškovotą Laisvę.
Ryte Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyko minėjimas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija.
Renginys neapsiėjo be incidentų.
12 val. Nepriklausomybės aikštėje įvyko trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija.
Ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje kalbėjusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen smerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą, akcentuodama tautų apsisprendimo ir laisvės svarbą.
Iškilmingame renginyje pagerbti ir Ukrainos žmonės bei žuvusieji.
„Šiandien keliame savo vėliavas kitaip. Jas keliame ne vien pagerbdami savo valstybes, bet ir protestuodami prieš neišprovokuotą karinę agresiją“, – renginyje kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Keliame kaip solidarumo ženklą su Ukrainos žmonėmis, kurie kovoja už laisvę ir savo valstybės ateitį. Kurie kasdien kelia savo šalies vėliavą savo širdyse“, – sakė ji.
Seimo pirmininkė nusikaltimu ir tarptautinės teisės principų ignoravimu vadino veiksmus, kai „viena šalis kitą šalį subraižo raudonomis linijomis, kurios staiga pavirsta kraujuojančiais raketų dūriais“.
Ji teigė, jog svarbi ne tik aukščiausių politikų, bet ir eilinių Rusijos piliečių atsakomybė.
„Kiekvienas neprotestuojantis prieš agresiją ar juolab ją remiantis yra atsakingas už daromo nusikaltimo pasekmes“, – akcentavo ji.
Pasak jos, Lietuva ne kartą įrodė, jog „laisvi žmonės visada atrems tironijos pyktį“, o Ukraina tai įrodinėja šiandien.
„Ir ji laimės, o jos vėliava plevėsuos šalia kitų laisvų ir išdidžių šalių vėliavų. Kaip šiandien plevėsuoja Lietuvos trispalvė. Slava Ukraini!“, – Ukrainą palaikančiu šūkiu kalbą baigė Seimo pirmininkė.
13 val. Tūkstančiai žmonių Vilniuje dalyvavo eitynėse už Lietuvos ir Ukrainos laisvę
Šiemet jose skambėjo šūkiai ne tik už Lietuvos, bet ir už Rusijos karinę agresiją patiriančios Ukrainos laisvę.
Žmonės nešė plakatus „Ukrainai – tarptautinę paramą“, „Putinai, eik lauk iš Ukrainos“, „Tribunolas žudikams“, buvo pasipuošę ir Lietuvos trispalvėmis, ir Ukrainos valstybine, ir baltarusių tautine vėliavomis.
Vilniaus policijos skaičiavimu, Nepriklausomybės aikštėje ir prieigose galėjo būti susirinkę iki 10 tūkst. žmonių.
Eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ prasidėjo Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo po Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos.
Gedimino prospektu žygiavo kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, už jų šauliai, civiliai gyventojai, signatarai, politikai, moksleiviai nešė 200 metrų ilgio Lietuvos ir Ukrainos vėliavų juostas.
Jų gretose buvo ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ministrai, Seimo nariai.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį šventiniuose renginiuose dalyvauti negalėjo, nes posėdžiavo Europos Vadovų Tarybos susitikime Prancūzijoje.
„Ta šventė įgauna dar didesnę prasmę dėl įvykių Ukrainoje. Aišku, ji visada buvo svarbi. Aš pati gimiau jau nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau, dabar atrodo, kad sugrįžta tai, apie ką girdėdavau tik iš pasakojimų.
Norisi parodyti, kad tikrai mylime Lietuvą, vertiname laisvę. Atėjau kartu ir ukrainiečius palaikyti“, – BNS sakė Nepriklausomybės aikštėje sutikta Vilniuje gyvenanti 30-metė Agnė Zakaravičiūtė.
70 metų vilnietis Albinas Ragauskis tvirtino į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimą atėjęs su prieštaringomis mintimis.
„Su geromis ir su liūdnomis mintimis. Geros – kad šiandien turime laisvę, daugiau kaip 30 metų turime, o blogos – dėl to, kas vyksta Ukrainoje. Jie kovoja už tai, kad mes ir toliau turėtume tą laisvę“, – teigė vyras.
Jis sakė 1991 metų sausį buvęs prie Lietuvos parlamento, kai grėsė sovietų armijos puolimas.
„Įsivaizduoju, kad ten, Ukrainoje, gerokai baisiau“, – tvirtino A.Ragauskis.
Minėjime sutiktas buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas BNS sakė, kad karas Ukrainoje privertė kitaip pažvelgti į laisvės suvokimą.
„Atėjau suvokdamas, kad laisvė nėra duotybė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad kovoti už laisvę reikia.
Gyvendami demokratinėje šalyje, kur yra valdymas pagal Konstituciją, pagal teisę, yra demokratiškai išrinkta valdžia, galime prognozuoti protingus veiksmus, mes tai suprasdavome tuomet galbūt paprasčiau.
Manėme, kad kovoti už laisvę – tai ateiti į vieną kitą mitingą, pilietinė pareiga – sudalyvauti rinkimuose, bet dabar štai matome, kaip Ukraina, pasirinkusi savo teisę į demokratinį valdymą, pasirinkusi kelią stoti į Europos Sąjungą, į NATO, kaip kovoja už savo teises“, – sakė E.Misiūnas.
„Šiuo atveju sąvoka „kovoti už demokratinę šalį, už savo teises“ įgauna visai kitą spalvą. Dėl to esu čia – kartu gerbdamas Lietuvos pasirinkimą ir palaikydamas Ukrainos teisę laisvai pasirinkti savo kelią ir neklausyti diktatoriaus primestų valių“ – teigė šiuo metu Vyriausybės strateginio valdymo centro tyrėjų grupės vadovu dirbantis vyras.
15 val. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje priesaikas davė nauji Lietuvos šaulių sąjungos nariai.
Priesaikas davė ir Šaulių sąjungos vėliavos pabučiavimu į šaulių gretas įstojo dešimtys žmonių, tapusių broliais ir sesėmis.
Prisiekusių šaulių gretose buvo ir Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen bei premjerė Ingrida Šimonytė.
„Šiandien ne tik jūsų priesaikos diena. Šiandien – Šaulių sąjungos stiprėjimo šventė“, – į juos kreipėsi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Jūs prisidedate ne tik prie atgrasymo, grėsmių atrėmimo, bet ir prie Lietuvos klestėjimo. Prisidedate skirtingai, bet svariai“, – sakė jis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad Rusijos karas Ukrainoje priminė laisvės kainą ir tai, jog „kasdien turime stovėti jos sargyboje“.
„Ši naujai prisiekusi šaulių minia, pasirengusi ginkluotam ir neginkluotam valstybės gynimui, yra mūsų viltis ir mūsų laisvė“, – kalbėjo ministrė.
Ji teigė, kad „tūkstančiai žmonių“, norinčių tapti šauliais, rodo valstybės brandą.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pabrėžė, jog gausus šaulių būrys yra itin svarbus šalies saugumui stiprinti.
„Linkiu, kad kiekvienas jūsų, atėjęs iš skirtingų institucijų, turintis skirtingas vertybes ir patirtis, tai įdėtumėte į Šaulių sąjungos šeimą. Šaulių sąjunga – geriausias atgrasymo pavyzdys“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
„Neteisingo ir nenaudingo būdo prisidėti prie šalies saugumo nėra“, – sakė jis.
I.Šimonytė teigė, jog sprendimas prisidėti prie šaulių brendo ne vienerius metus.
„Buvau apsisprendusi tą padaryti, tiesiog šiais metais turbūt atėjo tas momentas, kai parašiau prašymą ir šiandien prisieksiu“, – žurnalistams anksčiau penktadienį sakė premjerė.
Po naujų narių priesaikos šaulių gretos kartu su jaunaisiais šauliais sudarys apie 12 tūkst. narių.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Šaulių sąjunga per keletą dienų vien sostinėje sulaukė 1700 pareiškimų tapti nariais. Didelis aktyvumas juntamas ir Kaune. Anksčiau sąjungos gretos per metus pasipildydavo maždaug 1000 narių.
