Rekordinę moliūginę eglę Vilijampolės turguje Kaune floristas kurti pradėjo ketvirtadienio rytą. Iš pradžių padėjo sūnėnas, vėliau jis plušo vienas.
„Pirmiausiai pradėjau ieškoti moliūgų. Nuvažiuoti dėl jų teko net į Druskininkus, tiksliau, 20 km už Druskininkų – iki Baltarusijos sienos gal kilometras liko. Sunkvežimiu parsivežėme daugiau nei 3 tonas. Kainavo tie moliūgai, bet pardavė ūkininkai už nerealią kainą, – parvežimas daugiau kainavo.
Tiesa, didžiausias moliūgas atkeliavo iš Raudondvario ir sveria apie 60 kg. Mažiausi moliūgiukai nė 50 gramų nesveria – kaip vištos kiaušiniai. Iš viso panaudota 6-7 moliūgų rūšys, nors jų yra gal 200.
Ne tik eglutes iš moliūgų daro, kažkas ir valtis sugeba išsiskaptuoti ir net lenktyniauti jomis“, – šyptelėjo M.Vasiliauskas, anksčiau iš moliūgų kūręs puokštes, papuošimus ir dekoracijas, kuriomis dabino restoranus bei parduotuves.
Didžiausias panaudotas moliūgas sveria apie 60 kg.
Kuriant Helovino eglę taip pat panaudotos eglinės lentos, tinklas, apie kilometras vielos. Puošta iš Nyderlandų atkeliavusiomis dažytomis ąžuolo šakelėmis.
„Vien moliūgai sveria apie 3,5 tonos. Visa kita – dar apie 500 kg. Tai visas kūrinys, manau, svertų apie 4 tonas“, – paskaičiavo M.Vasiliauskas.
Kolekcijoje – apie 700 įdomybių
Helovino eglės karkasas – 4 metrų ir 30 centimetrų aukščio. Viršūnė iš moliūgų šventinį medį užaugina dar 20-30 centimetrų. Norėjosi floristui aukštesnio kūrinio, kad moliūgai siektų vidurį, bet tuomet jau būtų kilę problemų dėl praeivių saugumo.
„Oi, ne, pagal matmenis – tai ne didžiausias mano kūrinys. Esu kūręs vainiką, kuris buvo 6 metrų skersmens. Žiūrint, su kuo tą dydį lyginsi. Ant merginos esu uždėjęs suknelę, sveriančią 70 kg. Kokių tik jų neprigaminęs. Net iš dešrelių. Nors pačiam artimiausia širdžiai – centų suknelė“, – savo keletą išskirtinių kūrinių paminėjo M.Vasiliauskas, iš viso sukūręs apie 700 įdomybių.
Helovino eglę floristas pradėjo kurti ketvirtadienio rytą, atidirbo, kaip pats sako, „parą iš širdies“. Vilijampolės turgų kūrybai demonstruoti pasirinko todėl, kad su šios vietos valdytojais teko bendradarbiauti dar prieš 12 metų – kūrė Kalėdų eglę. Be to, turgus susijęs su vaisiais, daržovėmis.
„Kurdamas Helovino eglę sulaukiau įvairių turgaus lankytojų komentarų. Iš pradžių stebėjosi, kam tai darau, tikino, kad geriau moliūgus kam atiduoti. Po to galvojo, kad neišeis, nes iš pradžių pradėjo byrėti.
Visokių komentarų buvo. Man prakaitas bėga juodai, o vienas atėjo ir paklausė: „Pavargot?“. Ką atsakyt? Mažai miegojau pastarąją parą. Labai nesisekė kurti tą eglutę, kilo įvairių trukdžių. Pavyzdžiui, baigėsi viela, reikėjo pasiimti daugiau, o iš aikštelės išvažiuoti nėjo“, – nusijuokė M.Vasiliauskas.
Kurdamas gėrė moliūgų sultis
O ar nebaisu, kad išeidami pirkėjai išsineš vieną kitą moliūgą? Šyptelėjęs M.Vasiliauskas atsakė besiviliantis, kad to nebus, kitaip eglė ir byrėti gali pradėti.
„Tiesa, kai kūrėm agurkų eglutę, žmonės čiut nesusimušė, nes mes tuos agurkus dalinome – apie 20 tonų buvo atvežta. Griebė tuos agurkus, lyg būtų pasaulio pabaiga. O juk tuo laiku jie beveik nieko nekainavo“, – prisiminė floristas.
Jis tikisi, kad Helovino eglė Vilijampolės turguje išstovės savaitę – iki Helovino šventės. Tuomet moliūgai iškeliaus į mišką ar zoologijos sodą.
„Paskelbsime, kad tuos moliūgus dovanojame – kas atsilieps, tas“, – teigė M.Vasiliauskas.
Pats jis Helovino šventės nešvenčia, tačiau ją minėti itin mėgsta floristo dukra. O ar moliūgus valgo?
„Moliūgų sriubos valgyt negaliu, o moliūgų sultys labai skanios. Štai ir bestatant šią Helovino eglę pavaišino mane vienas turgaus prekybininkas tų pačių moliūgų sultimis – išspaudė“, – nusijuokė floristas.
