Kaip skelbia leidinys „The New York Times“, ši istorija prasidėjo 2006 metais JAV Dartmouth-Hitchcock medicinos centre.
Šios įstaigos medikę dr. Brooke Herndon tris savaites kamavo varginantys kosulio priepuoliai.
Netrukus jos kolegei, infekcinių ligų specialistei dr. Kathryn Kirkland kilo mintis, kad užsitęsęs kosulys galėtų signalizuoti apie pavojingą užkrečiamą ligą – kokliušą.
Tuo metu kosulys kamavo ir kitus ligoninės sveikatos priežiūros darbuotojus, o stiprus, sunkiai įveikiamas kosulys yra vienas kokliušo simptomų.
Buvo ne juokais sunerimta – jei pasitvirtintų, kad medikai serga kokliušu, ši liga galėjo būti mirtina ligoninėje esantiems kūdikiams, o vyresniojo amžiaus ir silpnos sveikatos pacientams galėjo išsivystyti rimtos komplikacijos.
Buvo ištestuota apie tūkstantį sveikatos priežiūros darbuotojų, preliminarūs tyrimai parodė, kad 142 asmenys, įskaitant B.Herndon, užsikrėtę kokliušu.
Daugybei žmonių buvo skirti antibiotikai ir vakcina apsaugai.
Tačiau vėliau, praėjus aštuoniems mėnesiams, darbuotojai į savo pašto dėžutes gavo elektroninius laiškus, kuriuose įstaigos administracija informavo, kad epidemijos iš tiesų nebuvo.
Ne vienas kokliušo atvejis buvo patvirtintas galutiniu tyrimu, laboratorijoje auginant bakteriją Bordetella pertussis.
Panašu, kad sveikatos priežiūros darbuotojai greičiausiai sirgo įprastomis kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip peršalimas.
Antrus metus besitęsiant pandemijai, šią istoriją prisiminę skiepų priešininkai ėmė tvirtinti, kad dėl tokio didelio susirgusių asmenų skaičiaus kaltas ne COVID-19 virusas, o klaidingai teigiami PGR testai, o siautėjantis virusas tėra gripo atmaina.
„Namų gamybos“ PGR testai
Virusų tyrinėtojas, VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas paaiškina: vienai ligai nustatyti tinkamas testas nebūtinai taip pat tiksliai gali nustatyti kitą ligą.
Be to, kaip aiškėja iš publikacijos, kokliušui nustatyti skirti PGR testai nebuvo standartizuoti – neturėjo vieno gamintojo, nebuvo visuotinai patvirtinti reikalavimai galimai paklaidai.
„Kokiu būdu klaidingai teigiamas PGR testas gali paguldyti tiek žmonių vienu metu į ligoninę, ir nužudyti gripui beprecedentį žmonių skaičių?“ – retoriškai klausė mokslininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad „The New York Times“ aprašytoje istorijoje akcentuojama, jog kokliušo atveju testai nebuvo standartizuoti ir komercializuoti, todėl niekas neatsakė už jų kokybę.
„PGR testą pasigaminti žinant molekulinės biologijos pagrindus yra nepaprastai lengva, tačiau tiek valstybinės, tiek privačios laboratorijos COVID-19 nustatymui turi naudoti gamintojo patvirtintus testus su žinomomis paklaidomis“, – pabrėžė G.Dudas.
Jis paaiškino, kaip PGR testai galėjo klaidingai nustatyti kokliušą.
„Veikimo principas lygiai tas pats, t.y. žinomos genetinės medžiagos padauginimas, bet, pasak straipsnio, kokliušo atveju PGR testai (t.y. kokios genetinės patogeno sekos buvo ieškoma ir galbūt pats protokolas) buvo sukurti turbūt vos ne tos vienos laboratorijos“, – apie standartizuotų testų trūkumą kokliušui nustatyti kalbėjo mokslininkas.
Pasak G.Dudo, COVID-19 nustatyti skirti PGR testai veikia tuo pačiu principu, bet keičiasi, kokios genetinės sekos ieško testas, kuri, savaime suprantama, skirsis tarp bakterijos ir viruso.
„COVID'o PGR testai gaminami kompanijų, o ne ruošiami namų sąlygomis ir turi patvirtintas ir žinomas paklaidas“, – pridūrė jis.
„Viena vieta, kur šiandien kiltų mažiau problemų, yra sekoskaita. Dabar sekoskaita galime pigiau ir greičiau sužinoti, kaip atrodo patogenas, ir iš anksto pasirinkti tas genomo vietas, kurios yra labiausiai išsaugotos evoliucijos metu, unikaliausios norimam patogenui ir negali duoti kryžminio atsako su, tarkime, šeimininko genetinėmis sekomis.
Labai gali būti, kad toje istorijoje su kokliušu buvo pasirinktas koks nors taikinys, kuris buvo tiek nespecifinis, kad testuodavo teigiamai dėl kažkokios plačiau paplitusios bakterijos, kuri nekelia rūpesčio ir natūraliai gyvena žmogaus organizme“, – svarstė mokslininkas.
Rekomendacijos laboratorijoms
Kaip ir kalbėjo G.Dudas, netikras kokliušo protrūkis kilo dėl to, kad PGR testai, kuriais buvo tiriami pacientai – greitesnis, tačiau ne toks tikslus būdas šiai ligai nustatyti.
Be to, 2006 metais laboratorijos neturėjo vieningos ligos nustatymo ir paklaidų vertinimo sistemos, dėl to skirtingose laboratorijose tyrimų rezultatai galėjo būti skirtingi.
Apie tai buvo rašoma ir prestižiniame medicinos mokslo žurnale „The Lancet“.
JAV ir vėliau buvo ne kartą registruoti ir analizuoti atvejai, kuomet PGR testai klaidingai diagnozavo kokliušą.
Norint atlikti tiksliausią diagnostinį kokliušo tyrimą, reikia savaitės ar daugiau, kad iš paciento nosies ar gerklės terpės paimto mėginio išaugtų kokliušo bakterijos.
Dėl to sveikatos priežiūros specialistai neretai pasitiki greitesniu, bet mažiau tiksliu tyrimu.
Ekspertai teigia, kad skirtingos laboratorijos bandymus atlieka skirtingai, todėl gauna nevienodus rezultatus.
2007 metais JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) parengė rekomendacijas kokliušo diagnozavimui.
Jose aiškiai nurodoma, kad potencialaus protrūkio metu teigiami PGR rezultatai turėtų būti interpretuojami kartu su epidemiologiniu tyrimu, klinikinių simptomų įvertinimu ir teigiamais pasėlių rezultatais.
CDC rekomenduoja laiku paimti ir ištirti (ankstyvosiose ligos stadijose ir pradinėse protrūkio stadijose) mėginius iš nosiaryklės, kad būtų galima ištirti bent dalį asmenų, kuriems pasireiškia simptomai, ir būtų galima patvirtinti kokliušo diagnozę.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
