Pasak ministrės J.Šiugždinienės, tai, kad situacija su matematika yra bloga, buvo žinoma jau anksčiau, todėl jau praėjusiais mokslo metais dešimtokams grąžinta ketvirta matematikos pamoka.
„Švietimas tokia sritis, kurioje pokyčiai neateina nei per dieną, nei per metus. Svarbu, kad po daugelio metų dešimtoje klasėje būtent nuo šių mokslo metų buvo grąžinta ketvirta matematikos pamoka – iki šiol buvo trys pamokos“, – teigė J.Šiugždinienė.
Be to, įvestas bandomasis matematikos egzaminas, vykstantis jau antrus metus iš eilės.
Pasak ministrės, taip pat parengta nauja matematikos mokymo bendroji programa, kuri bus pradėta įgyvendinti kitų metų rugsėjį.
„Ši programa orientuota į kompetencijų ugdymą – labiau į gylį, o ne į plotį. Esmė, kad mokinys, mokydamasis matematikos, lavintų gebėjimą matematiškai mąstyti ir spręsti problemas, o ne tik įsisavinti informaciją“, – kalbėjo ministrė.
Taip pat atsiras ir tarpiniai privalomi atsiskaitymai, kurie, manoma, padės sekti, kaip mokiniams sekasi. Numatoma, kad pirmuosius tokius atsiskaitymus laikys vienuoliktokai 2023–2024 metais.
Matematikos egzamino šiemet neišlaikė 35 proc. mokinių iš daugiau nei 15 tūkst. laikiusiųjų. Tam, kad egzaminas būtų išlaikytas, reikėjo surinkti 9 taškus iš 60.
2025-aisiais – du valstybiniai egzaminai
Dar viena naujovė, lauksianti abiturientų po kelerių metų – atskirtas matematikos egzaminas.
„Mokyklinis egzaminas buvo panaikintas 2013 metais. Taigi tikrai sudėtinga mokiniams, kurie mokėsi bendruoju kursu, laikyti valstybinį egzaminą, todėl mes matome rezultatą, kad virš tūkstančio vaikų, kurie laiko egzaminą ir mokėsi bendruoju kursu, virš 80 proc. neišlaiko egzamino“, – tvirtino ministrė.
„Todėl matome, kad turi rastis du valstybiniai matematikos egzaminai, kad visi galėtų patirti sėkmę ir išlaikyti matematikos egzaminą“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, išplėstinio kurso egzaminą turėtų rinktis tie, kurie ketins siekti aukštojo mokslo.
Be kita ko, ministerija ketina įvesti ir „slenkstį“, kuris lemtų, ar mokinys gali mokytis 11–12 klasėse.
-
Pasitikrinkite: šių metų matematikos egzamino preliminarūs atsakymai
-
Prastų matematikos egzamino rezultatų priežastims aiškintis sudaryta darbo grupė
-
J.Šiugždinienė sako ketinanti grąžinti dviejų lygių matematikos egzaminą
-
Skelbiami matematikos brandos egzamino rezultatai
-
Matematikos egzamino neišlaikę 35 proc. moksleivių nesulaukė malonės, padėtis labai bloga
Tam reikės 10-os klasės egzaminą išlaikyti ne prasčiau nei keturiais balais.
„Mes manome, kad slenkstis privalo atsirasti“, – pabrėžė J.Šiugždinienė.
„Krizinė situacija“
Švietimo ministrė pripažįsta, kad matematika yra krizinėje situacijoje – mokinių rezultatai nuosekliai prastėja. O tai, anot ministrės, yra anksčiau vykdytos politikos pasekmė.
„Turime pripažinti, kad matematika yra krizinėje situacijoje. Tokie rezultatai yra ir seniai priimtų, o dar svarbiau – nepriimtų sprendimų rezultatas“, – teigė J.Šiugždinienė.
„Manau, kad mes negalime bėgti nuo problemos, mes turime rūpintis, kaip padėti vaikams geriau pasirengti egzaminui“, – pridūrė ji.
Turime pripažinti, kad matematika yra krizinėje situacijoje.
Jos teigimu, matematika ypač svarbi kiekvieno žmogaus gyvenime.
„Matematinis raštingumas yra ypač svarbi kompetencija, kurios reikia ne tik aukštajam mokslui, ji be galo svarbi ir mūsų gyvenime. Matematika vysto kritinį, loginį ir abstraktų mąstymą, formuoja gebėjimus spręsti gyvenimiškas problemas“, – tvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Pasak J.Šiugždinienės, šiemet neišlaikiusiesiems matematikos egzamino teks greičiausiai rinktis profesinį mokymą arba praleisti mokslo metus ir kitąmet egzaminą bandyti laikyti iš naujo, kiti – mokysis valstybės nefinansuojamose vietose aukštosiose mokyklose.
Lengvesnio egzamino nebus
Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja Asta Ranonytė teigia, kad kitąmet abiturientai lengvesnio egzamino gali nesitikėti.
„Matematikos egzaminas kitąmet tikrai atitiks programą, nėra keliamas tikslas palengvinti egzamino struktūrą, jos apimtis arba taškų skaičių“, – teigė A.Ranonytė.
Ji taip pat sakė, kad siekiama, jog 11–12 klasių mokiniai galvotų ne apie „lengvą“ ar „sunkų“ egzaminą, o apie tai, kokie yra reikalavimai, kad egzaminas būtų išlaikytas, kokia užduočių struktūra, ką reikia parašyti atsakyme.
Matematikos egzamino šiemet neišlaikė 35 proc. mokinių iš daugiau nei 15 tūkst. laikiusiųjų.
Tam, kad egzaminas būtų išlaikytas, reikėjo surinkti 9 taškus iš 60.
Egzamino rezultatai turėjo būti paskelbti anksčiau, tačiau praėjusią savaitę sužinojus, kad jie yra prasti, švietimo ministrė nutarė išsiaiškinti to priežastis ir sudarė darbo grupę.
Ji nustatė, kad egzamino užduotys atitiko programą – egzaminą buvo galima išlaikyti, tačiau dvi sudėtingesnės užduotys galėjo būti sunkiau suprantamos nei įprastai, todėl nuspręsta šiek tiek pakoreguoti rezultatus geriausiai laikiusiems egzaminą abiturientams.
Dėl to nuo 58 iki 116 padaugėjo šimtukų.
„Pokyčių tikrai reikia“
Vilniaus švietimo pažangos centro vadovė Unė Kaunaitė sakė mananti, kad sisteminiai pokyčiai reikalingi, tačiau ne visi gali būti tinkami.
„Yra atnaujinama ugdymo programa, orientuojant ją į gebėjimą matematiškai mąstyti, o ne tik įsisavinti informaciją, kaip sako ministerija. Tačiau jei mums šiandien nesiseka dabartinėje programoje, kokios prielaidos lems, kad geriau seksis pagal naują, kuri reikalaus dar aukštesnių matematinių gebėjimų?“, – 15min sakė švietimo ekspertė.
Ji teigė nepritarianti vadinamajam dešimtokų egzamino „slenksčiui“, kadangi tai tik paslėtų problemą, o ne padėtų ją spręsti.
Be to, anot ekspertės, tikrasis neišlaikiusiųjų procentas galėtų būti dar didesnis, jeigu daugiau abiturientų laikytų matematikos egzaminą.
„Šiandien kalbame apie 35 proc. neišlaikiusiųjų egzamino. Bet tai skaičius tik tarp tų mokinių, kurie rinkosi laikyti egzaminą. Skaičiuojant ir tuos, kurie nesirinko laikyti, kalbame apie 50 proc. mokinių. Mūsų tikslas visų pirma turėtų būti ne matyti geresnius išlaikiusiųjų procentus, o daryti viską, kad kuo daugiau mokinių iš tiesų išmoktų bazines matematikos žinias“, – tvirtino U.Kaunaitė.
Ji teigė sveikinanti ministerijos norą stiprinti ugdymo programą nuo pat mažesnių mokinio dienų, kadangi spragas galima nustatyti anksčiau, dirbti su jomis papildomai.
Taip pat ekspertė sakė, kad pozityvus ir siekis kelti pedagogų kvalifikaciją didaktikos srityje – toks pokytis irgi numatomas.
Vis dėlto, U.Kaunaitė tvirtina, kad reikia ir daugiau priemonių, kad matematika mokiniams būtų suprantamesnė.
„Tikrai vertinga iš esmės padiskutuoti apie tai, kaip turi atrodyti egzaminas ir ką turi mokėti mokinys, kad išlaikytų egzaminą minimaliu balu – tokios diskusijos kol kas trūksta“, – kalbėjo švietimo ekspertė.
Pasak jos, tačiau pagrindinė problema yra tai, kad trūksta mokytojų.
„Tiksliųjų dalykų mokytojų trūkumas yra bene ryškiausias šalyje ir nesvarbu, kokios bus programos, kokius geriausius vadovėlius parašysime – jei klasėje vaikų nemokys juos sudominti ir gerus metodus gebantys parinkti mokytojai, situacija tik prastės“, – teigė Vilniaus švietimo pažangos centro vadovė.
Ji pabrėžė, kad norint pokyčių, reikia kalbėti apie mokytojų trūkumą ir atlyginimų kėlimo klausimus.
Švietimo ministerijos duomenimis, artimiausiu metu gali labiausiai trūkti matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir istorijos mokytojų.
Tarp šių dalykų mokytojų daugiau nei 60 proc. yra vyresni kaip 50 metų. Po kelerių metų regionuose gali tapti neįmanoma rasti šių dalykų mokytojų.
