Pasak Seimo nario, reikėtų svarstyti visas šio įstatymo tobulinimo galimybes, tačiau siūlymas, kad asmens apsaugos užtikrinimo priemonės nebūtų skiriamos, kai smurtautojas turėtų neišvengiamų pareigų bendroje su smurtą patyrusiu asmeniu buityje ar ūkyje, ir kai tam neprieštarautų smurtą patyręs asmuo – būtų žalingas.
„Diskutuoti reikia ir, esu įsitikinęs, kad svarstymų stadijoje galima rasti priemonių, kaip šį įstatymą patobulinti, tačiau nuo esmės nutolti negalima. Galimybė smurtautoją iškeldinti iš namų ir uždrausti jam kontaktuoti su smurtą patyrusiu asmeniu yra pagrindinis dalykas padedantis apginti auką nuo smurtautojo. Leidimas smurtautojui grįžti į namus, viską grąžintų į pradinį tašką, kai nebelieka sąlygų užtikrinti smurtą patyrusios antrosios pusės ar vaikų saugumo“, – sako E. Lementauskas.
Iki Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo, pareigūnai buvo bejėgiai kovoti su smurtu šeimose, nes negalėjo pradėti ikiteisminio tyrimo be raštiško aukos sutikimo. Dabartinis įstatymas ne tik numato, kad ikiteisminį tyrimą pareigūnai turi pradėti ir be raštiško nukentėjusio asmens prašymo, bet ir suteikia galimybę apginti auką, iškeldinus smurtautoją iš namų ir uždraudus jam kontaktuoti su smurtą patyrusiu asmeniu.
