Emigrantai atėmė mandatą iš socdemų ir atidavė konservatoriams

Lietuviai išeivijoje daugiausiai balsų atidavė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Jų apsisprendimas lėmė vieno mandato likimą.

Suskaičiavusi rinkėjų balsus Lietuvoje Vyriausioji rinkimų komisija antradienio rytą buvo paskelbusi, kad 17 mandatų daugiamandatėje apygardoje atiteks Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, 13 – Tautos prisikėlimo partijai, po 11 – partijai Tvarka ir teisingumas ir Lietuvos socialdemokratų partijai, 8 – Darbo ir Leiboristų partijų koalicijai, po 5 – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui bei Liberalų ir centro sąjungai.

Antradienį po pietų prie Lietuvos rinkėjų balsų buvo pridėti 7132 išeivių, dalyvavusių Seimo rinkimuose, balsai. Didesnė nei Lietuvos vidurkis išeivijos parama konservatoriams ir mažesnė – socialdemokratams lėmė tai, kad socialdemokratams teko vieną jau prisimatuotą parlamento kėdę užleisti konservatoriams. Dabar Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Seime užsitikrino 18 vietų, o socialdemokratams teks pasitenkinti tik dešimčia. Kitų partijų mandatų skaičius nepakito.

Konservatorius išeivijoje iš viso parėmė 2746 rinkėjai ir tai yra 0,11 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Dabar per rinkimus rinkėjų išreikšta parama konservatoriams išaugo nuo 19,58 iki 19,69 proc. Tuo tarpu socialdemokratų sumenko nuo 11,74 iki 11,73 proc. Išeivių balsai taip pat padidino Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (nuo 5,69 iki 5,72 proc.), Liberalų ir centro sąjungos (nuo 5,33 iki 5,34 proc.), Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (nuo 3,73 iki 3,74 proc.) ir Lietuvos rusų sąjungos (nuo 0,91 iki 0,92 proc.) atsiriektą rinkėjų balsų pyrago dalį.

Po išeivių balsų įdėjimo į bendrą katilą sumenko Tautos prisikėlimo partijos (nuo 15,13 iki 15,09 proc.), partijos Tvarka ir teisingumas (nuo 12,72 iki 12,69 proc.), Darbo ir Leiboristų partijų koalicijos (nuo 9,03 iki 9,00 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (nuo 4,82 iki 4,80 proc.) ir „Fronto“ partijos (nuo 3,25 iki 3,24 proc.) palaikymas. Proporcingai tokio paties palaikymo kaip ir Lietuvoje iš išeivių sulaukė tik socialliberalai, jaunalietuviai, pilietininkai, centristai ir Lietuvos socialdemokratų sąjungos atstovai.

Ministrė populiaresnė už premjerą

Antradienį vakare arba trečiadienį priešpiet turėtų būti paskelbti ir partijų sąrašų reitingavimo rezultatai. Tada galutinai paaiškės, kurie minėtų septynių partijų kandidatai taps Seimo nariais. Sąrašų pradžioje atsidūrusiems politikams atsisakius mandatų, jų vietas užimtų žemiau esantys jų kolegos.

Pirmosiomis neoficialiomis žiniomis socialdemokratų sąraše rinkėjai iš pirmosios vietos į trečiąją nustūmė partijos pirmininką ir dabartinį premjerą Gediminą Kirkilą. Jo vietą užėmė trečioje vietoje įrašyta socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.

Vienmandatėse apygardose sekmadienį buvo išrinkti tik trys naujojo Seimo nariai – socialdemokratai Zigmantas Balčytis ir Algirdas Butkevičius bei Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Tad dar 68 Seimo narius Lietuvos piliečiai turės išsirinkti antrajame rinkimų ture, įvyksiančiame spalio 26 d.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis