„SGDT Lietuvai leistų įsigyti gamtines dujas rinkos kaina, o ne monopolininko „Gazprom“ šiuo metu diktuojama, viena didžiausių Europoje, kaina. Tai reikštų pigesnes dujas tiek verslui, tiek gyventojams“, – teigė TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
Šiuo metu Lietuva per metus importuoja apie 3 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų ir „Gazprom“ sumoka apie 2,8 mlrd. litų. Remiantis faktinėmis 2011 m. gamtinių dujų kainomis, SGDT teikiama nauda, įskaičius terminalo ir dujų transportavimo išlaidas, galėtų siekti iki 0,4 mlrd. litų per metus.
Pasak TS-LKD frakcijos seniūno, verslininkai neturėtų gąsdintis dėl numatomos prievolės pirkti 25 proc. dujų kiekio iš aukštesnę kainą pasiūliusio tiekėjo, nes to bus reikalaujama tik tuo atveju, jei kaina bus mažesnė už Vyriausybės nustatytąją. Jei tokio reikalavimo nebūtų, verslininkai, tikėtina, patirtų „Gazprom“ spaudimą sudaryti ilgalaikes jiems nepalankias sutartis.
Veikdamas maksimaliu režimu SGDT gali tenkinti 75 proc. visų Baltijos šalių dujų rinkos ir galėtų tarnauti kaip regioninis terminalas. Jo pajėgumas – 4 mlrd. kub. metrų dujų per metus. Šiuo metu Lietuvos metinis poreikis – 3,4 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų. Lietuva pagal dujų suvartojimą užima 61 proc. bendros Baltijos šalių dujų rinkos.
Mūsų privalumas, kad Klaipėdos jūrų uostas yra neužšąlantis, veikiantis ištisus metus, skirtingai nuo kitų Baltijos šalių uostų. Pavyzdžiui, Rygos įlanka yra užšąlanti, todėl SGD terminalas Latvijoje žiemą neišvengiamai būtų stabdomas ir veiktų ne taip efektyviai kaip Lietuvoje. Nepaisant to, Lietuva sveikina latvių norą savo šalyje statyti dujų terminalą gaunant ES struktūrinių fondų paramą.
Plaukiojanti suskystintų gamtinių dujų saugykla su išdujinimo technologija pasirinkta viena moderniausių ir saugiausių pasaulyje. Konkursą laimėjusi Norvegijos kompanija „Hoegh LNG Ltd.“ laivą-saugyklą stato Pietų Korėjoje. Laivas apsaugotas nuo įvairių diversijų, atsparus mechaniniams smūgiams. Anksčiau buvo skelbta, kad laivas bus nudažytas raudonai, tačiau paaiškėjo, kad jis bus mėlynas.
Į klausimą, kodėl pasirinkta nuoma, o ne laivo pirkimas, bendrovės gen. direktorius R. Masiulius turėjo įtikinamų argumentų, kuriuos apibendrina ekonominė nauda: jei laivą pirktume, jis per dešimt metų kainuotų 156 mln. Lt brangiau nei pasirinkus nuomą, be to, laivą galima būtų įsigyti tik 2016, o ne 2014 m., kaip dabar yra nuomos atveju. Buvo pateikta informacija, parodanti, kad iš visų konkurso dalyvių pasirinktas ekonomiškai naudingiausias variantas, o palyginimai su kitų šalių panašiais pirkimais rodo, kad Lietuva įgyja laivą labai gera kaina.
Jei kiti projekto elementai vėluotų, šį laivą galima panaudoti kaip dujų tanklaivį, nepatiriant jokių nuostolių. Jis bus pristatytas kartu su profesionalų įgula. Verta pažymėti, kad po 10 metų laivą Lietuva galės išpirkti už ekonomiškai patrauklią likutinę vertę. Mokėjimai išdėstyti 10 metų ir finansuojami iš laivo veiklos, todėl valstybei nieko nekainuoja. Visą riziką taip pat prisiima laivo savininkas. Norvegijos „Hoegh LNG Ltd.“ atliks ir techninę jo priežiūrą. Be to, dirbti su sudėtinga technologija palaipsniui bus apmokomi mūsų specialistai.
Siekiama gamtines dujas pirkti pačia mažiausia kaina. Tikėtina, kad tai gali būti dujos iš Amerikos ir Australijos. Nors šiuo metu didžiausias gamtinių dujų eksportuotojas pasaulyje – Kataras, 2010 m. eksportavęs 79 mlrd. kub. metrų, po 5-10 metų nauji gamtinių dujų skystinimo terminalai pradės veikti Afrikoje, Kanadoje, JAV ir Rusijoje, rinkai pasiūlydami daugiau nei 70 mlrd. kub. metrų dujų. Su potencialiais dujų tiekėjais jau deramasi.
„Matome akivaizdžią ekonominę projekto naudą Lietuvai, tačiau nereikėtų pamiršti ir politinio saugumo. Šiuo metu „Gazprom“ įvairiais būdais stengiasi didinti savo įtaką Baltijos regione, turėdamas gana rimtų svertų, susijusių su gamtinių dujų tiekimu. Šių svertų nebelikus, nuo Rytų kaimynės nepageidaujamos įtakos Lietuva bus apsaugota ir ekonomiškai, ir politiškai“, – teigė J. Razma.
