Minimalus atlyginimas Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių, vos 800 litų, o atskaičius mokesčius lieka 670 litų. Remiantis statistiniais duomenimis, 2011 m. rudenį minimalų ir mažesnį darbo užmokestį gavo penktadalis milijono, arba beveik 21 proc. visų dirbančiųjų.
Pasak E.Lementausko, kas penktas dirbantis Lietuvos gyventojas per mėnesį gauna žemiau skurdo ribos esantį atlyginimą, o valdantieji, likus mažiau nei pusmečiui iki rinkimų, svarsto ar padidinti jį 50 litų. Vargu ar premjeras A.Kubilius tiki, kad žmonėms, gaunantiems varganus 670 litų, kai benzino kaina jau viršija 5 litus, kai pieno pakelis prekybos centre kainuoja beveik tris litus, o 10 kiaušinių – 6–7 litus, gyvenimas palengvės pridėjus 50 litų, nuo kurių dar bus nuskaičiuojami mokesčiai valstybei.
„Esu įsitikinęs, kad konservatoriai prieš rinkimus taiko savo mėgstamą metodą: „numesti šunaujai nučiulptą kaulą, kad lotų, bet nesikandžiotų“. Toks elgesys, mano nuomone, parodo jų nepadorų požiūrį į Lietuvos žmogų“, – sako Seimo narys.
Pasak E.Lementausko, tokiose socialinės gerovės šalyse kaip Danija, Švedija, ar Norvegija, į kurias emigruoja didelė dalis mūsų tautiečių, nebeišgyvenančių gimtojoje šalyje, minimalaus darbo užmokesčio sąvoka net neegzistuoja. 17 ES šalių minimalus atlyginimas yra didesnis nei Lietuvoje.
„Jei konservatorių tikslas yra, Lietuvoje išlaikant vieną mažiausių minimalių atlyginimų Europoje, kuo daugiau jaunimo ir darbingo amžiaus žmonių išvaryti iš Lietuvos, tai jie tą tikslą labai sėkmingai vykdo“, – teigia E. Lementauskas.
Nors per pastaruosius ketverius metus ženkliai išaugo pramonės ir maisto produktų, komunalinių paslaugų, kuro kainos – minimalus atlyginimas paskutinį kartą 100 litų buvo padidintas 2008 m.
