„Ar į Kauną prisidengiant skambiais biokuro ir ekologijos lozungais ketinama vežti atliekas deginimui iš užsienio? Tai – daugiau nei pagrįstas įtarimas stebint analogiškų atliekų deginimo projektų įgyvendinimo eigą Klaipėdoje ir Vilniuje“, – įsitikinęs Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas.
Anot jo, „Fortum Heat Lietuva“ atstovai viešai jau pripažino, kad dairosi, iš kur importuoti kurą į Klaipėdos ir Vilniaus atliekų jėgaines.
Klaipėdoje statomas atliekų deginimo fabrikas per metus sukūrens 250 tūkst. tonų šiukšlių, nors Klaipėdos regione susikaupiančių atliekų kiekis yra ne daugiau 130 tūkst. tonų kasmet. Vilniuje paskelbta, kad atliekų deginimo jėgainės pajėgumai sieks apie 500 tūkst. tonų per metus. Šis skaičius taip pat dvigubai didesnis nei Vilniaus regione surenkama atliekų.
„Įmonės atstovai iki šiol klaidina visuomenę ir ketinamas įvežti atliekas vadina biokuru. Tokios kalbos yra ekonominis absurdas. „Fortum Heat Lietuva“ yra verslininkai, o ne labdaros organizacija. Kuomet statomi žymiai brangesni įrengimai, skirti ne biokuro, o atliekų deginimui, juose ir bus deginamos atliekos. Už atliekų deginimą jėgainėms yra mokami pinigai, o biokurą reikia pirkti“, – sakė M.Zasčiurinskas.
Anot jo, antras svarbus klausimas, į kurį privalo atsakyti valdžios atstovai – kodėl šimtamilijoniniai atliekų deginimo projektai įgyvendinami apeinant visuomenės informavimą.
„Yra visos prielaidos, kad Lietuva jau netrukus taps Europos šiukšlių deginimo tašku, tačiau gyventojai apie tai nieko nežino. Tiek apie tikruosius jėgainių pajėgumus, tiek apie atliekų importą statytojai prabyla tik prispausti prie sienos. Projektai vykdomi nutylėjimų ir nepasakymų keliu. Kitaip tariant, šiukšlių importas į Lietuvą planuojamas kontrabandos būdu“, – teigė M.Zasčiurinskas.
Kauno meras Andrius Kupčinskas atsakė į Seimo nario paklausimą, kad šiukšlių fabrike bus deginama 60 proc. atliekų ir 40 proc. biokuro. Tuo tarpu viešai prieinamame „Fortum Heat Lietuva“ interneto puslapyje sakoma: „Planuojant jėgainę bus įvertintos galimybės kaip kurą naudoti vietinius atsinaujinančius energijos išteklius: biomasę, durpes, netinkamas perdirbimui, tačiau energetinę vertę turinčias atliekas“.
„Viešai kalbama tik apie galimybės deginti atliekas įvertinimą, nors iš A.Kupčinsko atsakymo akivaizdu, kad atliekų kiekiai jau seniausiai suplanuoti. Į mano klausimus apie visuomenės informavimą, kuris yra būtinas, meras nesiteikė atsakyti“, – sakė Seimo narys.
Įdomu tai, kad A.Kupčinskas teigė, esą jėgainėje technologiškai bus galima deginti: „Tik išrūšiuotas, džiovintas ir tinkamai apdorotas atliekas“. „Tai yra išrūšiuoti ir džiovinti makaronai, kabinami žmonėms ant ausų. Net pažangiausiose Europos jėgainėse deginamos visos iš eilės buitinės atliekos be jokių stebuklingų procedūrų“, – teigė M.Zasčiurinskas.
Anot jo, kyla pagrįstų įtarimų, kad atliekų deginimo projektus „Fortum Heat Lietuva“ palaiminę valdantieji turi nuo visuomenės slepiamų, galbūt finansinių, susitarimų su įmone. „Laikas nustoti meluoti pačiu aukščiausiu lygiu ir tiesiai šviesiai pristatyti atliekų deginimo projektus visuomenei, atsakyti į visus klausimus. Visų pirma projektai turi būti pristatomi, o tada įgyvendinami. O ne atvirkščiai, kaip daroma šiuo metu“, – sakė M.Zasčiurinskas.
Jo teigimu, pagal ES šalyse galiojančią Orhuso konvenciją, kiekvienas kaunietis turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos. „Sieksiu, kad Kaune nepasikartotų Klaipėdos atliekų deginimo jėgainės statybų istorija, kuomet klaipėdiečiai paskutiniai sužinojo apie planuojamą atliekų importą laivais“, – sakė Seimo narys.
M.Zasčiurinskas teigė sieksiantis atsakingų institucijų įvertinimo, ar visuomenė yra tinkamai ir teisingai informuota apie „Fortum Heat Lietuva“ įgyvendinamus projektus. Seimo narys taip pat pradėjo rinkti kauniečių parašus prieš slaptą atliekų deginimą Kauno rajone.
