Anot BNS kalbintų ekspertų, nemažai dėmesio antradienį Seime pasakytoje kalboje sulaukė savivalda. Jie taip pat tvirtino įžvelgę prezidento užuominas dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje.
Trūko užsienio politikos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto (VU TSMPI) politologė Dovilė Jakniūnaitė sakė, kad iš prezidento kalbos tikėjosi „daugiau užsienio politikos“.
„Tikėjausi viso to, kas buvo pasakyta, nes tai – klasikinės Lietuvos užsienio politikos temos, kurios beveik nesikeičia, jos yra saugios ir aiškios, tačiau man ypač pritrūko Kinijos, nes tai labai akivaizdžiai nauja grėsmė. Taip pat kitokių klausimų nei saugi Lietuvos aplinka ir lyderystė regione“, – BNS teigė ekspertė.
Pasak jos, ši prezidento kalbos dalis buvo „labai klasikinė ir labai trumpa“.
„Parodyti globalesnį mąstymą, platesnį mąstymą ir reflektavimą tikrai buvo galima. Juk funkcija prezidento yra didžiausia užsienio politikoje, bet, aišku, metinis pranešimas skirtas vidaus rinkai, tai automatiškai kreipi dėmesį į vidaus klausimus, tokia dilema ir kyla“, – pridūrė D.Jakniūnaitė.
Kauno technologijos universiteto (KTU) politologas Vaidas Morkevičius taip pat mano, kad lyginant su ankstesnių šalies vadovų pranešimais, G.Nausėdos dėmesys užsienio politikai buvo mažesnis, o daugiau koncentruotasi į koronaviruso pandemijos valdymą, socialinę politiką, švietimą.
Šia prasme, pasak politologo, „prezidento nuoseklumas yra akivaizdus“.
„Žiūrint į kitų prezidentų metinius pranešimus, čia buvo didžiulis akcentas vidaus politikai, nors kiti prezidentai akcentuodavo užsienio politiką – ir šis pranešimas galėjo būti kaip tik tas, kuriame užsienio politikai dėmesio skiriama daugiau dėl incidento su Baltarusija“, – BNS sakė ekspertas.
Jis pažymėjo, kad itin daug dėmesio grėsmėms iš Rytų skyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė 2014-aisiais, po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, tačiau šiuo metu kaistant Vakarų santykiams su Rusija ir Baltarusija, ši geopolitinė situacija „liko labai nuošaly“.
Tuo metu TSPMI politologas Ramūnas Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad tiek prezidentas Valdas Adamkus, tiek ir D.Grybauskaitė, išskyrus jos 2014-ųjų pranešimą, taip pat daugiau dėmesio skirdavo būtent vidaus politikai, nors, anot jo, V.Adamkaus ilguose pranešimuose „dėmesys buvo padalijamas proporcingiau“.
„Šiuo požiūriu, didelio kontrasto bent jau su D.Grybauskaitės pranešimų struktūra aš nematau, pagrindiniai akcentai yra: tiek grėsmės iš rytų, tiek ir NATO priemonės stiprinti Lietuvos saugumui – irgi panašūs dalykai, ką sakydavo D.Grybauskaitė. Rytų partnerystė – yra tradicinė linija nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą, ir V.Adamkaus, ir D.Grybauskaitės, ir G.Nausėdos. Žinoma, nėra to, kas buvo pirmajame jo metiniame pranešime prieš metus, apie dialogo su Baltarusija atnaujinimą, bet suprantama, dėl ko“, – BNS kalbėjo R.Vilpišauskas.
Pasigedo konkretumo
R.Vilpišauskas pastebi, kad netgi savo paties gerovės valstybės sampratą G.Nausėda vis dar apibrėžia „labai plačiai“.
„Iš tiesų, kai imame ieškoti konkretumo, prieiname prie įvairių socialinių išmokų – tiek vienkartinių, kurias prezidentas vėl pateikė kaip svarbias socialinio teisingumo požiūriu, nors galima būtų abejoti tuo, tiek ir pensijų didinimo, kas yra svarbi priemonė. Bet čia tas konkretumas, sakyčiau, baigiasi, toliau ta gerovės valstybės samprata tampa labai plačia, apimanti švietimo, aplinkosaugos, krašto apsaugos reikalus“, – sakė jis.
D.Jakniūnaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad prezidento kalba buvo „abstrakti ir retoriškai skambi“.
„Aš manau, kad prezidento kalba, išskyrus kai kurias išimtis dėl viešųjų pirkimų, dėl partnerystės, buvo labai bendra, kaip mėgsta prezidentas abstrakčiai kalbėti – abstrakti kritika, kaip nori, taip ją suprask. Stilistikos prasme prezidentas išlaikė savo tokį mėgimą kalbėti abstrakčiai ir retoriškai skambiai“, – tvirtino politologė.
Be to, R.Vilpišauskas įžvelgė skirtumų nuo praėjusio metinio pranešimo dėl gynybos finansavimo akcentų: jei pernai prezidentas kalbėjo apie 2 proc. nuo BVP krašto apsaugai, dabar formuluoja siekį skirti 2,5 proc. iki 2030-ųjų.
„Tai parodo akcentą to, kad išorės grėsmės tik stiprėja, tam irgi nemažai dėmesio skirta. Šiuo požiūriu, galima įžvelgti nemažai panašumų tarp D.Grybauskaitės ir G.Nausėdos pranešimų. Yra ir daugiau panašumų: komentarai apie nesutvarkytus Viešųjų pirkimų įstatymo reikalus, mokesčių sistemos pertvarka, kur, beje, irgi galima pasigesti prezidento konkretesnių siūlymų, kur jis kalba apie lygius ir lygesnius, kokias konkrečiai mokesčių lengvatas jis siūlytų naikinti“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
Ekspertų nuomone, daugiausiai konkretumo buvo G.Nausėdos kvietime esminiais valstybės gyvenimo klausimais rengti referendumus, mažinti amžiaus cenzą kandidatams į Seimo rinkimus ir pritarime toliau rengti tiesioginius merų rinkimus, nors, kaip pastebėjo R.Vilpišauskas, prezidentas nedetalizavo, kaip pats įsivaizduoja tiesioginių merų rinkimų modelį.
Pasak V.Morkevičiaus, G.Nausėda daugeliu savo įvardintų klausimų stengėsi išlikti neutralus ir „išlaikyti galimybę dialogui“.
„Todėl jo tos kalbos ir yra tokios, sakykime, abstrakčios – ne visais atvejais, bet yra nemažai abstrakčių teiginių, apeliuojama į bendras vertybes, bendrą sutarimą“, – sakė KTU politologas.
Dėmesys gerovės valstybei – nuoseklus
R.Vilpišauskas sako, kad metinio pranešimo stuburas buvo koronaviruso pandemijos valdymas, primenant ir prezidento paties iškeltą tikslą liepą pasiekti 70 proc. gyventojų imunitetą, taip pat gerovės valstybės idėja, su kuria G.Nausėda ėjo į rinkimus.
„Manau, kad šitas pagrindinis akcentas yra gana aiškus ir jo galima buvo laukti, atsimenant ir praėjusių metų pranešimą, kuriame buvo skirta nemažai dėmesio pandemijos valdymo klausimams. Bendrai, visas pranešimas aiškiai struktūruotas pagal gerovės valstybės sampratą, kaip ją prezidentas Nausėda supranta“, – teigė jis.
„Iš esmės, visas pranešimas patenka po keturiais gerovės valstybės elementais, akademiniu požiūriu, tai – gan nuoseklu, parodo prezidento dėmesį tai idėjai, su kuria jis ėjo į prezidento rinkimus“, – kalbėjo ekspertas.
Jam pritaria ir V. Morkevičius, teigęs, kad prezidentas išlieka nuoseklus skirdamas didžiausią dėmesį socialinei atskirčiai, švietimui.
Įvertino dėmesį savivaldai
D.Jakniūnaitė pastebi, kad G.Nausėda net keliose savo metinės kalbos vietose skyrė dėmesio savivaldai.
„Suprantama, nes jo viena iš tokių pagrindinių idėjų yra apie žmones, kad turim įsiklausyti į žmones, kad valdžia turi būti arčiau žmonių. Ir ta savivalda logiškai iš to seka. Tai yra susiję bendrai ne su konkrečios vykdomosios valdžios pagyrimu, o su abstrakčia savivalda, kur skirtingos partijos veikia“, – kalbėjo VU TSPMI ekspertė.
V.Morkevičius tai vertino kaip netiesioginę kritiką centrinei valdžiai.
„Galbūt tai yra kritika bendrai Vyriausybei, kad jie to nepadarė. Bet iš to pasisakymo, jis tiesiog džiaugiasi, kad savivalda koronaviruso valdyme turėjo ir tebeturi svarbų vaidmenį. Galima suprasti, kad tai – svarbus ženklas Lietuvai, kad savivaldybės gali tvarkytis pačios“, – kalbėjo KTU politologas.
Pasak D.Jakniūnaitės, prezidento dėmesys savivaldai buvo bendresnio „valdžia arčiau žmonių“ leitmotyvo dalis, kurį iliustruoja ir G.Nausėdos dėmesys referendumams, kaip tiesioginės tautos galios išraiškos formai.
Įžvelgė užuominas dėl EVT
D.Jakniūnaitė ir R.Vilpišauskas šalies vadovo kalboje įžvelgė ir netiesiogines užuominas apie konfliktą su valdančiaisiais dėl to, kas – prezidentas ar premjerė – turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje.
R.Vilpišausko teigimu, keliskart pakartotomis užuominomis apie „politinius galios žaidimus“ buvo netiesiogiai referuojama į šį ginčą.
Savo ruožtu D.Jakniūnaitė pabrėžė, kad tai buvo daroma ir per užuominas į prezidento veiklą šioje europinėje institucijoje.
„EVT paminėta kaip institucija, susiejant ją su prezidentu. Sakyčiau, kad labiau šitame kontekste buvo tarsi parodyta, kad tai yra neatsiejama nuo prezidento veiklos. Tikrai nebuvo užmirštas klausimas, tačiau taip netiesiogiai parodytas“, – sakė ekspertė.
Prezidentas G.Nausėda antradienį perskaitė antrąjį savo metinį pranešimą. Tokią pareigą jam numato Konstitucija.
