Kaip rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodo teiginių, neva aplinkosaugininkai trukdo efektyviai kovoti su potvynių grėsme ir jų daroma žala. Taip yra esą dėl to, kad jiems labiau rūpi žuvų nerštavietės ir paukščių peryklos, o ne žmonių turtas ir gyvybė. Teigiama, kad neva dėl tokio požiūrio negalima sprogdinti ledų sangrūdų.
Aplinkos ministerija pabrėžia, jog tokie teiginiai neturi jokio realaus pagrindo. Nėra nė vieno teisės akto, kuris įpareigotų aplinkosaugininkus išduoti ar neišduoti leidimo sprogdinimo darbams. Tai – Ekstremalių situacijų komisijų prerogatyva.
Anot aplinkos viceministro Aleksandro Spruogio, aplinkos apsaugos sistemos darbuotojai dalyvauja šių komisijų posėdžiuose, kur išreiškia savo ar Aplinkos ministerijos poziciją – tačiau ne daugiau. Ši pozicija nėra įpareigojanti, tik patariamojo pobūdžio. Galutinį sprendimą - sprogdinti sangrūdas ar ne - priima visi komisijos nariai.
Aplinkos ministerijos pozicija - sprogdinimo darbai turi būti atliekami tik tuomet, kai nelieka kitų alternatyvų ir susidariusi situacija kelia pavojų žmonių sveikatai, saugumui ir turtui.
Aplinkos ministerijos atstovų užduotis – įsitikinti, kad vienoks ar kitoks ledų sangrūdų šalinimo būdas išvis nepadarytų ar padarytų minimalią žalą aplinkai, kad pasirinktos tinkamos priemonės ir būdai.
