Į susitikimą atvyko trijų savivaldybių: Jonavos, Kauno miesto ir Kauno rajonų administracijos vadovai, Civilinės saugos tarnybos atstovai, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadas, kitų specialiųjų tarnybų atstovai.
„Ledų padėtis Neryje Kauno ir Jonavos rajonuose yra stebima nuo vasario 7 dienos. Neryje ties Kauno rajonu ir Jonava vandens lygis prieš savaitę pakilo maždaug metru. Vanduo buvo pradėjęs semti kelių sodų bendrijose esančių namų rūsius bei kelias Šešuvos kaimo sodybas. Šiuo metu situacija stabilizavosi. Vandens lygis nustojo kilti ir kol kas padėtis nesikeičia. Neryje susidarė 20 kilometrų ilgio ledų laukas, tačiau jis nejuda. Šaltus orus praneša dar ir kitą savaitę, todėl yra laiko apmąstyti būsimus veiksmus, juos tarpusavyje suderinti ir nuspręsti kokių priemonių imsimės“, – apie situaciją Jonavos rajone kalbėjo Jonavos administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Kaminskas.
Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovai sakė taip pat sekantys situaciją Radikių bei Kleboniškio gyvenvietėse, kurios pernai nukentėjo nuo didžiulio potvynio: buvo apsemti net kai kurių namų pirmieji aukštai.
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorės Editos Gudišauskienės, Ekstremalių situacijų valdymo tarnybos budi visą parą. Yra paruošta technika, jei reikėtų staiga evakuoti gyventojus, taip pat įrengtos laikinos gyvenamosios patalpos tiems gyventojams, kurie neturėtų kur evakuotis.
Gyventojai dažnai kaip vienintelę išeitį iš padėties mato ledų sprogdinimą. Bet iš pradžių reikia pagalvoti apie saugumą: visoje teritorijoje išvedžiotos komunikacijos, stovi nameliai, sodybos, tiltai.
Į potvynio zoną patenkančių vietovių gyventojai yra perspėti apie pavojų. Ugniagesiai gelbėtojai žada budėti ir artimiausiomis dienomis. Vandens lygis tikrinamas kas valandą: staigaus kilimo atveju visi gyventojai bus perspėti.
Praėjusią savaitę susidarius ledų sangrūdoms Neries upėje, gelbėtojai svarstė galimybę sprogdinti sangrūdą, tačiau paaiškėjo, kad tai pernelyg pavojinga. Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadas Vygandas Vilčiauskas informavo, kad norint sprogdinti ledus, pradžioje reikia tiksliai išžvalgyti visą rajoną, nustatyti vietas, kuriose galima daryti gręžinius ir dėti sprogmenis.
„Gyventojai dažnai kaip vienintelę išeitį iš padėties mato ledų sprogdinimą. Bet iš pradžių reikia pagalvoti apie saugumą: visoje teritorijoje išvedžiotos komunikacijos, stovi nameliai, sodybos, tiltai. Ledų sangrūda pakankamai ilga, todėl vienu sprogdinimu nieko nepasieksime. Be to, reikia pamąstyti, kad susprogdinus ledus vienoje vietoje, jie gali susigrūsti kitoje, gal dar pavojingesnėje vietoje ir taip sukelti dar didesnę grėsmę. Šią savaitę baigsime teritorijos analizę ir tik tada bus galima nuspręsti kokių priemonių imtis“, – sakė Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadas V.Vilčiauskas.
Meteorologai staigių oro permainų artimiausiomis dienomis nežada, todėl kitą susitikimą numatoma surengti po savaitės.
