„Atslūgus vandeniui aukštupyje, ledų sangrūdos slenka panemunės link, aktyviai ruošiamės potvyniui žemupyje. (...) Viskas labai dinamiškai kinta. Buvo prognozuojama, kad šiąnakt bus minusinė temperatūra, mes vylėmės, kad tai šiek tiek sustabdys vandens kilimą žemupyje. Tačiau naktį buvo pliusas ir praktiškai viena para skubina įvykius. Šiandien vėl atliekama žvalgyba, paruošiamieji darbai (sprogdinimo)“, – trečiadienį žurnalistams sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Remigijus Baniulis.
Šiuo metu yra vertinama galimybė sprogdinti pačią deltą, ištekėjimą ties Rusne į marias, kol kas atliekami parengiamieji darbai. Greičiausiai bus priimtas sprendimas sprogdinti ir matysime efektą, – teigė R.Palaitis.Jis pridūrė, kad toks sprogdinimas jo darbo istorijoje būtų pirmasis. „Teoriškai – taip, turėtų ir tirpti greičiau, ir atsidaryti langas vandeniui tekėti“, – sakė jis.
Sprogdinti numatoma Nemuno deltoje, ties įtekėjimu į Kuršių marias.
R.Baniulis pastebėjo, jog aukštupyje vandens lygis jau slūgsta ir pradėti atstatomieji darbai, likviduojami padariniai: valomi šuliniai, išpumpuojami rūsiai ir pan.
„Yra dar karštoji zona Piniava (netoli Panevėžio), kur apsemta apie 90 namų ir žmonės gyvena toje teritorijoje. Mūsų reikalavimams išsikeldinti jie nepakluso, atsisakė. Na, vedame derybas toliau, kad jie vis dėlto persikeltų į saugią vietą, nes atsiranda problemų dėl maisto, geriamojo vandens ir panašiai“, – pastebėjo R.Baniulis.
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis patvirtino, jog svarstoma galimybė atlikti sprogdinimą žemupyje.
„Šiuo metu vertinama galimybė sprogdinti pačią deltą, ištekėjimą ties Rusne į marias, kol kas atliekami parengiamieji darbai. Greičiausiai bus priimtas sprendimas sprogdinti ir matysime efektą, – teigė R.Palaitis. – Pagrindinis mūsų pasiruošimas dabar yra žemupys, nes viską, ką matėme upių aukštupiuose – ledų sangrūdos ir vandens masė, – jie slenka į žemupį. Artimiausiu metu ruošiamės, kad žemupyje bus ledonešis ir potvynis. Pirmiausia nuo panemunės, o paskui Rusnės link.
Papildyta 11.11 val.: R.Baniulis informavo, kad susidarius ekstremaliai situacijai ir poreikiui evakuoti pavojaus zonoje atsidūrusius gyventojus jau numatytos visuomeninio naudojimo patalpos, kur jie būtų apgyvendinti. „Komforto niekas didelio nežada, bet yra“, – teigė jis.
Gelbėtų ledlaužis
Prieš kelis dešimtmečius Lietuva turėjo kelis ledlaužius, kurie priklausė Žemės ūkio ministerijai. Tačiau 1995 metais atsisveikinta su paskutiniu „garbingo amžiaus“ ledlaužiu. Anot PAGD direktoriaus, „šie metai rodo tokio ledlaužio būtinumą“.
Tačiau vidaus reikalų ministras R.Palaitis pastebėjo, kad rasti lėšų technikai, kuri būtų naudojama kelias dienas per metus, būtų sudėtinga. „Ledlaužis yra efektyvus upėje pralaužti ledą, kad ledai nerastų pasipriešinimo ir ištekėtų į marias. Ta prasme būtų pakankamai efektyvu. Bet reikėtų skaičiuoti naudos efektą ir pinigais“, – teigė ministras.
PAGD direktorius R.Baniulis pabrėžė, jog didelę reikšmę padariniams turi ir žmonių abejingumas. „Man sunku būtų patikėti, kad yra bent vienas Lietuvoje žmogus, kuris nesitikėjo tokio potvynio apskritai. Informacijos buvo pateikiama pakankamai, kad bus potvynis, ypatingas potvynis, kils grėsmė, nes ledo storis yra gana didelis. Deja, taip išeina, kad net tie žmonės, kurie gyvena paupiuose, įspėjimų nepaiso. Čia, matyt, yra didžiausia klaida“, – sakė jis.
R.Baniulis pridūrė, jog žemupyje gyvenantys žmonės daro mažiau klaidų, nes „pavasarinis potvynis jiems yra kasdienybė“: dauguma jų yra apsirūpinę valtimis, gyvulių iškėlimo vietomis, maistu, vandeniu ir kt.
Vidaus reikalų ministras svarstė, jog padarinių mastas galėtų būti mažesnis, jei būtų patobulinta civilinio informavimo sistema. „Pagrindinis dalykas yra informavimo operatyvumas. Dabar mes turime pasenusią sovietinę civilinio informavimo sistemą, kuri bazuojasi sirenomis ant namų stogų ir pranešimu per radiją ar televiziją. Jei mes turėtume sistemą, kurią planuojame Lietuvoje įsigyti, t. y. informavimas į mobiliuosius telefonus SMS žinutėmis, tai pakankamai daug pavojų būtų buvę galima išvengti. Nes dabar ugniagesiai informuoja žmones – į pirmą namą įeina dar su batais brisdamas, į paskutinį namą jis jau turi valtimi plaukti. Šiuo atveju būtų galima taškiniu principu vienai gyvenvietei pranešti, kad yra pavojus ir kokio pobūdžio“, – sakė R.Palaitis.
