Pasak jo, nors žemiau Jurbarko buvusi ledų sangrūda pajudėjo ir toje vietoje vandens lygis ėmė kristi, pradedant nuo Panemunės miestelio iki pat upės žemupio vanduo tebekyla ir dar ilgai kils.
„Dabar tik klausimas, kada prasidės ledonešis, nes su ledonešiu prasidės tikrasis potvynis ir staigus upės išsiliejimas iš vagos. Tai prasidės jei ne ketvirtadienį, tai penktadienį, bet tiksliai pasakyti, kur susidarys pirmoji sangrūda, prognozuoti negalima. Jų visada būna apstu visama šiama ilgame ruože“, – ketvirtadienį BNS sakė LHT Hidrologijos skyriui vadovaujantis A.Kajutis.
Mokslininko teigimu, hidrologiniu požiūriu potvynis šiemet nėra žymiai didesnis už daugiametį vidutinį, tačiau didelius apsemtus plotus gali lemti dėl storo ledo susidarančios didelės ledų sangrūdos.
Dabar yra tik klausimas, kada prasidės ledonešis, nes su ledonešiu prasidės tikrasis potvynis ir staigus upės išsiliejimas iš vagos, – teigė specialistas.
„Vandens atsargos sniego dangoje šiemet 10 proc. didesnės už vidutines. Vidutinis daugiametis potvynis yra, kai per jį nuteka 5,7 kubinio kilometro vandens, šiais metais nutekės 5,8 kubinio kilometro. Formaliai žiūrint, jis pagal šį rodiklį tik šiek tiek didesnis už vidutinį“, – sakė A.Kajutis.
„O išsiliejimus lemia sangrūdos. Hidrologiniu požiūriu tai vidutinio dydžio potvynis, bet šiais metais buvo itin stora ledo danga, todėl sangrūdos yra tvirtesnės. Paprastai vanduo pakyla pora metrų, upė sukaupia energiją ir ją pralaužia, bet dabar ledo lytys storesnės ir dvejų metrų jau nepakanka“, – kalbėjo LHT atstovas.
Artimiausiu metu Lietuvoje su nerimu laukiama potvynio ir ledonešio pamaryje, nes ledo lytys iš daugelio Nemuno intakų jau pasiekė patį Nemuną.
Dėl atlydžio pakilus vandens lygiui, susidarius ledų sangrūdų ir išsiliejus kai kurioms upėms, iš apsemtų vietų visoje Lietuvoje nuo savaitgalio iki šiol evakuota per 100 žmonių.
Siekiant išjudinti ledus, Panevėžio rajone trečiadienį popiet sprogdintos ledų sangrūdos. Svarstoma, ar sprogdinimo darbus tęsti ketvirtadienį.
