Situaciją potvynio zonoje atsidūrusiose vietovėse visą parą stebi ne tik vietos gyventojai, bet ir valdininkai bei specialiųjų tarnybų darbuotojai. Lapių, Domeikavos ir Karmėlavos seniūnijų darbuotojai bei gyventojai budi pagal numatytą grafiką ir kasdien duomenis pateikia Kauno rajono savivaldybės ekstremalių situacijų centrui, palaikančiam ryšį su specialiosios paskirties tarnybomis. Kol kas planuojama, kad visą parą bus budima iki vasario 14 dienos, pirmadienio. Tačiau, jei potvynio grėsmė neišnyks, budėjimas bus pratęstas.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius |
„Pastarosios paros duomenimis, ledo storis yra 10–15 cm, bet vanduo pakilęs daugiau nei pernai. Be to, ledų sangrūda, sustojusi ties Kauno rajonu, tapo savotiška užtvanka. Grėsmė ekstremaliai situacijai susidaryti yra, tačiau Vyriausybės patvirtintos tvarkos aprašo sąlygų situacija dar neatitinka. Jeigu nebūtų pradėję šalti, ledai būtų patys išjudėję. Kadangi sinoptikai toliau žada šaltį, situacija darosi sunkiai prognozuojama“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius.
Nutarė nesprogdinti
Vakar Kauno rajono savivaldybė kreipėsi pagalbos į Krašto apsaugos ministeriją. Kariuomenės buvo prašoma įvertinti galimybes sprogdinti ledus Neryje, kadangi potvynio pavojus kilo ne tik Radikių, Naujasodžio, bet Pelenių, Rykštynės bei kitų pakaunėje esančių kaimų bei sodų bendrijų gyventojams.
Tačiau, karių ir ugniagesių nuomone, šiuo metu tai nebūtų teisingiausias sprendimas. „Iki ekstremalios situacijos dar toli gražu. Vakar dieną vandens lygis ties Naujasodžiu buvo atslūgęs apie 15 cm (palyginti su trečiadieniu, – red. past.). Ties Salių kaimu pora sangrūdų yra, kitur – mažutės, labiau sąnašos. Todėl manau, kad šiuo metu sprogdinti ledus nėra jokios būtinybės. Jei ledai pajudės pusę kilometro į vieną ar kitą pusę, nelabai kas pasikeis“, – kalbėjo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas.
Ugniagesių atstovas tvirtino, kad sprogdinti šiuo metu nereikėtų dar ir dėl to, kad nėra galimybių tai atlikti saugiai: „Nelabai įsivaizduoju, kas ir kaip tai galėtų padaryti. Aš neapsiimčiau organizuoti tokio darbo saugiai. Lipti ant tokio ledo ir sprogdinti sangrūdas – beprasmė rizika.“
Bandys kitaip išjudinti ledus
Specialistų teigimu, potvynis Kauno rajoną aplenktų arba jo žala būtų žymiai mažesnė, jei pavyktų išjudinti dalį šiuo metu susidariusių sangrūdų. Kadangi sinoptikai artimiausiu metu prognozuoja šalčius, mechaniškai judinti ledus reikėtų jau dabar. Tačiau, kaip ir kuriose vietose tai padaryti, neaišku.
Ieškodami išeities, ugniagesiai ir Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai ketvirtadienį žvalgė teritorijas, kurioms gresia potvynis. Žvalgyba turėjo padėti apsispręsti, kuriose vietose būtų geriausia judinti ledus ar kitaip padidinti upės pralaidumą.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Radikių gyventojai |
Vietos gyventojai šiuo klausimu turėjo savo atsakymą. „Jeigu jie pajudins viršų, visas ledas sustos ties salomis, netoli „Maximos“, Radikiuose. Kai tai nutiks, bus kaip pernai – tvins ir skęs Radikiai, Saliai. Todėl kariškiams ir siūlėme: jeigu įmanoma, kad mažomis „bombikėmis“ pradėtų sprogdinti ledus nuo apačios, t. y. Santakos. Taip vanduo lengviau praeis salas, nes už jų bus laisva. Kaip rodo pernai metų patirtis, kol ledai stovi salas apkabinę, nieko nebus. 1,5 m pakilęs vanduo nenustumia ledų per salas ir vanduo dar labiau kyla“, – sakė ilgametis Radikių gyventojas Algirdas Čepulis.
Jo kaimynai garsiai svarstė ir kitas idėjas, tarp kurių – ledų sangrūdą išdaužyti nuo krano nuleistu svarmeniu. Tačiau šis pasiūlymas, kaip ir kiti, nesulaukė specialistų, specialiųjų tarnybų ir valdininkų pritarimo.
