„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lietuvių bruožas – kuo ilgiau nepanikuoti dėl potvynio grėsmės (nuotraukos)

Gelbėtojai nesvarsto galimybių skirti baudą tiems, kas neklauso raginimo evakuotis, o paskui pakartotinai kviečiasi pagalbą. Anksčiau ar vėliau persigalvoti – kiekvieno gelbėjamojo teisė.
Potvynis Panevėžio krašte fotografo Andriaus Repšio akimis
Gyventojai įpratę priimti gelbėtojų pagalbą tik tada, kai nebėra kitos išeities. / Andriaus Repšio/laikraščio „Sekundė“ nuotr.

Potvynio zonose dirbantys gelbėtojai, kaupdami ilgametę patirtį, pastebėjo lietuvių bruožą: nesame linkę panikuoti ir iš pavojingų vietovių leidžiamės evakuojami tik paskutinę akimirką.

Laimė, valdžia dar nesvarsto galimybės įvesti mokesčių ar baudų tiems, kas iš pradžių oriai atsisako gelbėtojų pagalbos, o netrukus persigalvoja ir juos šaukiasi.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Visuomenės informavimo skyriaus viršininko pavaduotojas Donatas Gurevičius naujienų portalui 15min.lt antradienį pasakojo, kad su potvynio zonoje atsidūrusiais gyventojais kaskart stengiamasi rasti bendrą kalbą.

Per jėgą iškraustyti neišeina

Specialiųjų tarnybų atstovai būna geriau informuoti apie galimas grėsmes, todėl neretai turi galimybę žmones iš anksto įspėti dėl būtinybės evakuotis. Tačiau dažnas lietuvis net ekstremalioje situacijoje mano galįs pats geriausiai pasirūpinti savimi bei šeima ir net potvynio akivaizdoje vadovaujasi posakiu „Mano namai – mano tvirtovė“.„Nė motais mums tas potvynis, ne pirmi metai, mes išgyvensim!“ – apie tai, kad pavojingų zonų gyventojai dažniausiai atsisako evakuacijos paslaugų, pasakojo PAGD atstovas D.Gurevičius.

Gelbėtojai su tokiais užsispyrėliais gali kovoti tik diplomatinėmis priemonėmis.

Manau, kad naudoti jėgą būtų sudėtinga. Bent kol kas aš nežinau tokio atvejo“, – sakė D.Gurevičius.

PAGD atstovas pabrėžė, kad gelbėtojų ir gyventojų derybų toną kaskart lemia reali situacija.

Iš tikrųjų žmogus turi pats įvertinti riziką. Pavyzdžiui, jei rūsys ar teritorija yra apsemta 10–20 centimetrų, gyventojams pasiūloma galimybė evakuotis. Tačiau kartais gelbėtojai mato, kad vanduo apsems ne tik pirmą, antrą, bet ir visus kitus aukštus, tad kyla reali grėsmė žmogaus gyvybei. Be abejo, tada bus primygtinai reikalaujama palikti gyvenamąją vietą. Antraip, pavyzdžiui, trisdešimt namų bus evakuota, o dėl jo vieno gelbėtojams teks pasilikti potvynio zonoje ir stebėti“, – kalbėjo 15min.lt pašnekovas.

„Vanduo pakilo, tai vis dėlto paimkite mane iš čia...“

Anot D.Gurevičiaus, tiek ugniagesių gelbėtojų, tiek civilinės saugos specialistų darbe lig šiol visada pasiteisindavo išankstinis kalbėjimas su gyventojais. Pravartu prieš potvynius apie galimą grėsmę gyventojus informuoti lankstinukais.

Dažniausiai gyventojai atsisako evakuotis. Jie sako: „Nė motais mums tas potvynis, ne pirmi metai, mes išgyvensim!“ Tada gyventojams primenama, kad gali kilti grėsmė gyvybei, kad reikia pasirūpinti valtimis, kurias, pavyzdžiui, pamario gyventojai dažniausiai turi. Taip pat patariama apsirūpinti maistu. Tenka suprasti, kad tiesiog toks yra tų žmonių gyvenimo būdas“, – dalijosi mintimis PAGD atstovas.

Tačiau, kartojo pašnekovas, persigalvoti žmonėms niekas nedraudžia: „Dažniausiai taip ir būna. Tarkime, šiomis dienomis Panevėžyje taip buvo. Buvo vienoks vandens lygis, bet per naktį jis pakito. Tada žmogus, tarkime, 4 valandą ryto, skambina ir sako: „Vanduo pakilo, tai vis dėlto paimkite mane iš čia...“

D.Gurevičius priminė, kad gelbėjimo darbų vadovo įsakymus tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys privalo vykdyti.

Čia panašiai, kaip per gaisrą. Jei gelbėjimo darbų vadovas nurodė, kad į tam tikrą zoną įeiti negalima, vadinasi, reikia klausyti“, – aiškino PAGD Visuomenės informavimo skyriaus viršininko pavaduotojas.

Andriaus Repaio/laikraačio Sekundė nuotr./Potvynis Panevėžio kraate fotografo Andriaus Repaio akimis
Andriaus Repšio/laikraščio „Sekundė“ nuotr./Potvynis Panevėžio krašte fotografo A.Repšio akimis

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs