15min sulaukė kauniečio Eivido laiško ir nuotraukų, kuriose užfiksuota, kaip rugpjūčio 10 dieną apie 20 valandą ant pievos šalia V.Krėvės pr. Kaune veikiančio prekybos centro nusileido oro balionas.
„Tai Dainavos gyvenamasis rajonas. Buvo lyg 6 žmonės. Visi sveiki“, – patikino skaitytojas.
Anksčiau kauniečiai stebėjosi, kaip oro balionas galėjo nusileisti Jonavos gatvės prieigose.
Nėra taisyklių
15min susisiekė su Lietuvos oreivių federacijos prezidentu Vytautu Sviderskiu, kuris paaiškino, ar tokia situacija, kai oro balionai leidžiasi tankiai apgyvendintose miesto vietose, yra įprasta. Galbūt pilotas dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo priverstas leistis taip, iš pažiūros, ne itin saugiai?
Atsakydamas į klausimus, V.Sviderskis patikino, kad nėra niekur parašyta, jog taisyklės draudžia nusileisti kažkokioje konkrečioje aikštelėje.
Oro balionas, pasak jo, nėra lėktuvas, kuris leidžiasi tik oro uoste ar aerodrome. Visos oro baliono tupimo aikštelės – iš oro pasirinktos aikštelės, dėl kurios pilotas priima sprendimą – ar ji pakankama nusileidimui, ar saugi.
„Priklauso nuo oro sąlygų, ar nusileidimo aikštelės dydis pakankamas. Jei vėjas stipresnis, žiūrima, ar nėra kliūčių iki jos priskristi ir pažemėti. Jei vėjo nėra, praktiškai vertikaliai galima nusileisti“, – patikino pašnekovas.
Pakilimui, formaliai, anot jo, yra nurodoma, kad reikia laisvo 2500 kv. metrų ploto, bet realiai pilotas turi kiekvienu konkrečiu atveju pats priimti sprendimą.
„Gali būti didelė aikštė, bet už jos iškart – koks aukštas kaminas, aukštos įtampos laidai. Jei vėjas prie žemės – 1 m/s, galima visiškai saugiai prisipūsti ir vertikaliai pakilti, o jei vėjas – 4 ar 5 m/s, tai prieš tokią kliūtį niekas nekils.
Taip pat ir su nusileidimu – vertini vėjo greitį. Jei tūpti tenka dideliu greičiu, reikia daug platesnės pievos priekyje, be kliūčių, medžių, tvorų ir laidų, nes nusileidus vėjas dar kurį laiką tempia balioną, kol jis sustoja. Jei vėjas silpnas, galima į labai mažą aikštelę vertikaliai nusileisti ir tą balioną susipakuoti.
Būna, kad vėjas nurimsta ir nusileidi vos ne į kolektyvių sodų sklypo, kur šalia namelis, pievą. Taigi nėra formalaus išmatavimo, kad nusileidimo plotas būtų tiek ir nemažiau“, – garantavo V.Sviderskis.
Visos oro baliono tupimo aikštelės – iš oro pasirinktos aikštelės.
Numatytos draudžiamos skrydžiui zonos
Jis paaiškino, kad egzistuoja susitarimai su miestų savivaldybėmis, iš kokių aikštelių oro balionai gali kilti. Sutarta ir tai, kad su mašinomis, vežančiomis įrangą, bus užvažiuojama ant numatytų pievų.
O štai tūpimui tinka visos iš oro pasirinktos aikštelės – juk negali suplanuoti, kur leisiesi.
Yra tik numatytų vietų, virš kurių draudžiami orlaivių skrydžiai – jose, suprantama, negalima ir nusileisti. Kaune egzistuoja viena tokia draudžiama zona – virš vienų teisėsaugos struktūrų patalpų.
Vilniuje negalima skristi virš Respublikos prezidento namų, buvusios prezidentės asmeninio sklypo, Seimo, Vyriausybės bei pan. Anot pašnekovo, tokių draudžiamų zonų skaičius auga.
Vis dėlto, nedaug pasaulyje egzistuoja valstybių, virš kurių sostinių skraido oro balionai. Mes turėtume džiaugtis, kad galime pamatyti Vilnių iš paukščio skrydžio.
„Nėra taip, kad draudžiami kitur skrydžiai iš principo. Oro balionai kyla rytais ir vakarais. Dienomis neskraido dėl oro sąlygų. Skristi balionas gali apie valandą ir privalo leistis. Jei vėjas 4 m/s, apie 15 km galime nuskristi per tą valandą. Tai jei pakiltum Paryžiaus centre, per tą valandą nenuskrisi už miesto ribos. Miestas tam yra per didelis. Paryžius užstatytas ir nebus tiesiog kur leistis.
O Vilnius – siauras ir ilgas, per valandą galima jį perskristi. Dar už miesto 8 km paskrendi. Be to, mūsų sostinėje ir oro uostas yra tik vienas, o ne daug jų, kaip kitur – nesimaišai lėktuvams. Vilnius, be to, – ne prie jūros, vėjas silpnesnis, o ir išsidėstęs miestas patogiai skrydžiams. Dėl to jis ir yra viena iš nedaugelio sostinių, kur galima skraidyti oro balionais“, – patikino Lietuvos oreivių federacijos prezidentas.
Tūpti privertė lėktuvas
Maksimalus vėjo greitis, kada oro balionai dar gali kilti – 7,5 m/s. Su keleiviais steigiamasi nekilti, kai vėjas – stipresnis nei 5 m/s: nebėra patogu.
„Dažniausiai balionai planuoja skrydžius taip, kad išskristų iš miesto ir leistųsi ne tankiai apgyvendintose vietovėse. Nebent susiklosto kitokios aplinkybės.
Kalbėjau su pilotu, apie kurį skaitytojas jums atsiuntė informacijos. Rugpjūčio 10 dieną buvo susiklosčiusios tokios aplinkybės, kad oro balionai skrido praktiškai į Šiaurę, Šiaurės Rytus, o ten yra Karmėlava. Oro balionai jau skrido link oro uosto, o tuo metu į jį skrido lėktuvas, todėl skrydžių vadovas nurodė arba nusileisti anksčiau, arba užimti tam tikrą aukštį – pakilti į viršų, kad lėktuvas galėtų žemiau nutūpti.
Iš viso tuo metu virš Kauno skrido 7 oro balionai. Kiti kilo į viršų, o šis vienas priėmė sprendimą leistis, nes taip jam buvo saugiau. Pilotas buvo susiplanavęs skrydį, matė, kas priekyje, žinojo, kiek turi dujų ir pan. Tai nebuvo neįprasta situacija. Nebuvo jokio streso. Normalus, įprastas skrydis ir nusileidimas. Jeigu nebūtų Karmėlavoje lėktuvo, gal būtų skridęs kiek toliau kokį 10 minučių. Sakė, dar 3 oro balionai galėjo šalia nusileisti, nebuvo jau tokia maža ta aikštelė“, – situaciją įvertino V.Sviderskis.
Trakuose, anot jo, rugpjūčio 10 dieną skrido 15 oro balionų, keletas – Anykščiuose, o štai Vilniuje dėl oro sąlygų jie kilti negalėjo, nes vėjo kryptis nešė virš Nemenčinės miškų.
