„2021 sausis. Lietuvos gyventojai tik pradedami marmaliuoti iki galo neištirtu marmalu. Todėl kiekvienas šalutinis poveikis turėjo būti analizuojamas po didinamuoju stiklu. Marmaliuojami medikai bei senelių globos namų gyventojai. Skelbiami ligos protrūkiai bei židiniai kur? Teisingai. Senelių globos namuose“, – skelbiama socialiniame tinkle „Facebook“ platinamoje žinutėje.
Anot žinutės, COVID-19 protrūkiai senelių namuose, įvykę vakcinacijos pradžioje, sietini su vakcinomis, o silpnos sveikatos senjorai mirė ne nuo ligos komplikacijų, o neva nuo skiepų.
Tai nėra tiesa. Panašios melagienos nepriklausomų faktų tikrintojų akiratyje atsidūrė jau ne kartą ir buvo ne kartą paneigtos.
„2021-01-15 mirė 28 žmonės, iš jų 9 buvo ką tik gavę pirmąją dozę. 2021-01-19 mirė 16 žmonių, iš jų 8 buvo ką tik gavę pirmąją dozę. 2021-01-23 mirė 18 žmonių, iš jų 15 buvo ką tik gavę pirmąją dozę“, – rašoma žinutėje, taip siekiant dirbtinai „pritempti“ COVID-19 mirtis prie vakcinacijos.
-
Milda Bartašiūnaitė pripažino Luhansko ir Donecko liaudies respublikas
-
Seksperte save vadinančią Mildą Bartašiūnaitę iš lovos išvertė kriminalistų krata
-
Sekspertė M.Bartašiūnaitė neigia, kad yra susijusi su antivalstybine veikla
-
Klausimas po kratų – kaip Lietuvai gali pakenkti su V.Putinu kolaboruojantys marginalai?
Nespėjo susidaryti imunitetas
Pirmosios vakcinos nuo koronaviruso Lietuvą pasiekė praėjusių metų Kalėdų antrąją dieną.
Lietuva tąkart gavo 9750 „Pfizer“ vakcinos dozių. Pirmosios siuntos dozės visos suskiepytos medikams, nepaliekant jų antrajam skiepijimui.
Antrasis vakcinos krovinys į mūsų šalį atvyko gruodžio 29 dieną.
Socialinės globos įstaigų globotiniai ir darbuotojai pradėti skiepyti tik sausio 12 dieną.
Kitą dieną pranešta, kad per parą nuo sausio 12 dienos Lietuvoje nustatyti 1 694 nauji COVID-19 atvejai, mirė 34 žmonės.
Tačiau nė viena šių mirčių nebuvo siejama su vakcinavimu.
Be to, įskaitant inkubacinį laikotarpį ir laiką, praeinantį nuo pirmųjų COVID-19 simptomų iki to, kai asmuo atsiduria ligoninėje, galima spėti, kad visi mirusieji užsikrėtė dar tuomet, kai į Lietuvą net nebuvo atvežtos vakcinos.
Po pirmosios „Pfizer“ vakcinos pilnas imunitetas nuo koronaviruso nesusidaro – tam reikia viso skiepų kurso.
Antrą kartą nuo COVID-19 žmogus turi būti paskiepijamas po 21 dienos, o atsparumas šiai ligai susiformuoja praėjus dviem savaitėms po antrojo skiepo.
Taigi, „Facebook“ žinutėje vardijamų datų metu vakcinas gavusiems senjorams dar nebuvo spėjęs pilnai susiformuoti imunitetas COVID-19, be to, dėl gretutinių susirgimų, vyresnio amžiaus ir nusilpusios imuninės sistemos ne visiems vyresnio amžiaus žmonėms jis susidarė pakankamai stiprus.
Kartojo seniai girdėtas melagienas
„Facebook“ įraše bandomos atrasti sąsajos tarp vakcinacijos ir masinių mirčių – ne pirmas kartas, kuomet viešumoje pasklinda panašūs teiginiai.
Balandį Lietuvos informaciniame lauke ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame Rusijos NTV televizijos žinių laidos vedėja sako: „Austrijos tarnybos tikrina informaciją apie 41 mirties atvejį po vakcinacijos.“
Šių metų kovą Austrijos federalinė sveikatos priežiūros tarnyba (BASG) pateikė ataskaitą, kurioje analizuojami gauti pranešimai apie šalutinius vakcinų poveikius.
Ataskaitoje teigiama, kad nuo praėjusių metų gruodžio 27 dienos iki šių metų vasario 26 dienos tarnybai buvo pranešta apie 41 vieną galimai su vakcinacija susijusią mirtį.
Atlikus išsamų tyrimą, trys atvejai buvo atmesti kaip nesusiję su vakcinacija iš karto po atliktų skrodimų.
Nustatyta, kad 11 asmenų gavo skiepą COVID-19 inkubaciniu laikotarpiu ir mirė dėl ligos.
Dar 19 asmenų sirgo sunkiomis ligomis, kurios ir tapo mirties priežastimi.
Ataskaitoje nurodyta, kad dėl aštuonių likusių atvejų tyrimas tęsiamas arba nepavyko gauti papildomos informacijos.
Daugiausia lengvos reakcijos
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, iš viso per 9 vakcinacijos mėnesius iki rugsėjo 30-osios gyventojai VVKT pateikė 5505 pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas po vakcinacijos nuo koronaviruso, per trečiąjį ketvirtį – 1204.
Didžiąją dalį trečiąjį metų ketvirtį gautų pranešimų sudarė pranešimai apie nesunkias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, jie sudarė 90,5 proc. visų pranešimų.
Apie sunkias reakcijas į skiepus gauta 115 pranešimų, tai atitinkamai – 9,5 proc. Šiuos pranešimus VVKT dar turės ištirti.
Nesunkių pranešimų atveju pranešta apie labai platų diapazoną įvairių nepageidaujamų reakcijų, kurios iš esmės atkartoja bendras tendencijas, tai yra karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas, galvos skausmas, mieguistumas, nuovargis, rankos skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, padidėję, skausmingi pažasties limfmazgiai.
Manipuliavimas duomenimis
Skiepų priešininkai visame pasaulyje tvirtindami apie mirtis, registruotas po vakcinacijos, beda pirštu į Europoje ir JAV veikiančias farmakologinio budrumo sistemas.
Į šias sistemas siunčiami pranešimai apie įtariamus vaisto šalutinio poveikio atvejus, apie kuriuos pranešta prieš vaisto registraciją ir po jos.
Europoje tokia sistema vadinasi „EudraVigilance“, o analogiška JAV veikianti - Vakcinos nepageidaujamų reiškinių pranešimo sistema (VAERS).
Į šias sistemas siunčiami pranešimai apie įtariamus vaisto šalutinio poveikio atvejus, apie kuriuos pranešta prieš vaisto registraciją ir po jos.
Vėliau šie pranešimai atidžiai tiriami.
Europos vaistų agentūros (EMA) Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas (PRAC) vertina iš „EudraVigilance“ gautus signalus ir gali rekomenduoti imtis reguliavimo veiksmų.
Tai, kad apie įtariamą nepageidaujamą reakciją buvo pranešta, dar nereiškia, kad tas vaistas tikrai sukėlė pasireiškusį poveikį, nes jį taip pat galėjo sukelti gydoma liga, nauja liga, kuria pacientas susirgo, arba kitas paciento vartojamas vaistas.
Iki gegužės vidurio JAV buvo suleista daugiau nei 259 milijonai COVID-19 vakcinų dozių.
Per tą laiką vakcinų VAERS sistemoje gauti 4434 pranešimai apie mirtį (0,0017 proc.).
Pabrėžtina, kad šių pranešimų registravimas visiškai nereiškia, kad būtent vakcina sukėlė mirtį.
JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centras (CDC) patikrino mirusiųjų klinikinę informaciją, įskaitant mirties liudijimų ir skrodimų rezultatus, ir neatrado „jokių įrodymų, kad skiepijimas prisidėjo prie pacientų mirties“.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
