Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas einantis R.Valentukevičius žurnalistams tvirtino, kad LAT sprendimas „yra toks, koks yra“, tačiau pabrėžė, kad prekyba poveikiu yra sunki korupcinė veika ir sprendimas galėjo būti ir kitoks.
„Pagrindo išteisintus asmenis kaltinti ikiteisminio tyrimo metu, perduoti juos teismui, buvo. Pakankamai duomenų, ne tik tie, kuriuos paminėjo komentarą dėl nutarties davęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas, bet ir kiti duomenys – liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga, davė pagrindą manyti, kad nusikalstama veika, tai yra susitarimas padaryti poveikį, buvo“, – sakė jis.
Prokuroras taip pat akcentavo, kad prekyba poveikiu yra formali veika, kuriai padaryti užtenka, jog vienas žmogus pažadėtų duoti kyšį, o kitas jį sutiktų priimti ir nebūtina nei, kad kyšis būtų duotas, nei, kad neteisėtas poveikis būtų realizuotas.
„Tai nebuvo tik prielaidos. Be kriminalinės žvalgybos metodų, kurių metu buvo užfiksuoti pokalbiai tarp išteisintų asmenų, buvo ir kiti duomenys surinkti, kurie patvirtina, kad buvo susitarimas padaryti poveikį atitinkamiems pareigūnams ir valstybės tarnautojams“, – teigė R.Valentukevičius.
Anot jo, byloje surinkta duomenų, kad Valstybinės statybų inspekcijos tarnautojai atliko tai, už ką galėjo būti žadamas kyšis, tačiau tai jie darė teisėtai, nes tuos pačius veiksmus būtų darę ir tiesiog eidami savo pareigas.
Atsakydamas į bylą Aukščiausiajame Teisme nagrinėjusio teisėjo Olego Fedosiuko komentarą, kad 2015 metų rugpjūtį vykusio pokalbio tarp R.Pakso ir G.Vainausko metu nuskambėjo vienintelė frazė apie 15 tūkst. eurų paramą, į kurią buvo atsakyta žodžiais „lašas po lašo“, prokuroras teigė, kad pokalbis buvo žymiai ilgesnis.
„Tikrai nėra taip, tas pokalbis buvo ilgesnis. Ir, kaip minėjau, patį susitarimą padaryti poveikio atlikimą ir rezultatą netgi, kas nėra privaloma atsakomybei kilti, įrodo ir kiti duomenys“, – pabrėžė R.Valentukevičius.
Teismų praktika yra kintanti. Galbūt aplinkybės, galbūt asmenybės, visaip gali būti.
Jis taip pat pažymėjo, kad teismų praktika tokio tipo bylose yra nevienareikšmiška ir pats Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose yra priėmęs priešingus sprendimus.
„Teismų praktika yra kintanti. Galbūt aplinkybės, galbūt asmenybės, visaip gali būti“, – svarstė prokuroras.
„Mes pagrindo su ja nesutikti galbūt ir turime, bet sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“, – konstatavo R.Valentukevičius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį panaikino ankstesnį Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo R.Paksas ir G.Vainauskas buvo pripažinti kaltais dėl prekybos poveikiu ir paliko galioti ankstesnį, juos išteisinusį nuosprendį.
Bylą Aukščiausiajame Teisme nagrinėjusios teisėjų kolegijos pranešėjas Olegas Fedosiukas sakė, kad toks sprendimas priimtas, nes byloje nebuvo neabejotinai įrodytas korupcijos faktas, o esant abejonėms, jos privalo būti vertinamos kaltinamųjų naudai.
„Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus, vadovaudamasis esminiais įrodinėjimo principais. Pavyzdžiui, kad visos abejonės yra vertinamos kaltinamųjų naudai, taip pat apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti prielaidomis“, – sakė jis.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai spalį R.Paksą ir G.Vainauską pripažino kaltais dėl prekybos poveikiu ir buvusiam politikui skyrė lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę, o verslininkui – 26,3 tūkst. eurų baudą.
Taip pat byloje kaltintas verslininkas Antanas Juozas Zabulis buvo išteisintas. Dėl su šiuo verslininku susijusio epizodo išteisintas ir G.Vainauskas.
Prokuratūros teigimu, R.Paksas ir G.Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. Jie savo kaltę neigė. G.Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R.Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.
Epizode dėl A.J.Zabulio teisėsauga įtarė, kad G.Vainauskas susitarė priimti iš verslininko kyšį už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.
Vilniaus apygardos teismas pernai balandį visus tris kaltinamuosius buvo išteisinęs, tačiau šį sprendimą apskundė prokurorai, jų skundą Apeliacinis teismas iš dalies ir patenkino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
