2022 04 24

Prorusiškas JAV analitikas kartoja V.Putino melą: siūlo „denacifikaciją“

Socialiniuose tinkluose platinamas vaizdo įrašas, kuriame JAV karybos analitiku prisistatantis Scottas Ritteris emocingai šlovina rusų pergalę Antrajame pasauliniame kare ir kaltina Ukrainą „nacizmo atgimimu“. Tokią manipuliaciją ne kartą kartojo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, bandydamas pateisinti Ukrainos puolimą. Tačiau nuo pat karo pradžios aišku – Ukrainos „denacifikacija“ tėra iš piršto laužtas pretekstas užpulti niekuo dėtą suverenią šalį.
S.Ritteris kalba apie Rusiją ir Ukrainą
S.Ritteris kalba apie Rusiją ir Ukrainą / Stop kadras

Vaizdo įraše S.Ritteris kartoja rusų propagandos klišes – aiškina, kad rusai Ukrainoje kovoja ne prieš ukrainiečius ar prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o prieš nacizmą.

„Aš jums pasakysiu, kas sukelia neapykantą. Neapykanta – tai kai nužudo nuo 20 iki 30 milijonų jūsų žmonių kovoje su nacistine Vokietija. Štai kas Rusija yra dabar. Kiekviename mieste, kiekviename kaime yra paminklai žuvusiems, kiekviena šeima neteko giminaičio, dviejų, trijų, keturių, dešimties, dvidešimties tame kare“, – emocingai aiškina amerikietis rusų kalba dubliuotame vaizdo įraše.

Šį įrašą dubliavo ir išplatino pagrindinis rusų propagandinis naujienų kanalas – „1 kanal“.

„Wikipedia“ nuotr./Scottas Ritteris
„Wikipedia“ nuotr./Scottas Ritteris

Prezidento atsakas propagandai

Nors daugelis mąstančių rusų pastebi, kad nacizmu kaltinti žydų kilmės Ukrainos prezidentą V.Zelenskį ganėtinai keistas propagandinis žingsnis, tai netrukdo Rusijos valstybinei žiniasklaidai toliau naudoti šią klišę.

V.Zelenskis ne kartą kalbėjo apie ukrainiečiams mestus kaltinimus tariamu nacizmu.

Vasario 24 dieną, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vladimiras Putinas skambiai žadėjo kaimyninės šalies „denacifikaciją“ ir „demilitarizaciją“.

Likus kelioms valandoms iki V.Putino kreipimosi per televiziją, V.Zelenskis kreipėsi į rusus:

„Ukraina jūsų naujienose ir Ukraina realiame gyvenime yra dvi visiškai skirtingos šalys – ir pagrindinis skirtumas tarp jų yra toks: mūsų yra tikra. Jums sakoma, kad mes esame naciai. Bet ar žmonės, praradę daugiau nei 8 milijonus gyvybių kovoje su nacizmu, galėtų palaikyti nacizmą?“ – retoriškai teiravosi Ukrainos vadovas.

„Kaip aš galiu būti nacis? Paaiškinkite tai mano seneliui, kuris išgyveno visą karą sovietų armijos pėstininkų būryje ir mirė pulkininku nepriklausomoje Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Jis taip pat priminė, kad per Holokaustą žuvo trys jo senelio broliai.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/ „Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Kaip ukrainiečiai tapo „nacistais“?

Vokietijos organizacija „Duona pasauliui“ (Brot für die Welt) ir tarptautinis pilietinių visuomenių aljansas CIVICUS balandžio pradžioje pristatė 2021 metų „Pilietinės visuomenės atlasą“.

Kasmet leidžiamas atlasas analizuoja pilietinės visuomenės būklę pasaulyje, teisių ir laisvių laikymąsi.

Šiemet ataskaitoje buvo išskirtos kelios šalys, tarp jų – Ukraina.

„Nuo 2014 metų kovo Rusija skleidžia melagingą informaciją, kad suskaldytų Ukrainos visuomenę. Kyjive vykstant protestams prieš korupciją ir antivakarietišką propagandą, Rusijos televizijos „Rossija 24“, „NTV“, „Pervyj kanal“ ir kiti protestuotojus bandė pristatyti kaip agresorius, o Ukrainą – kaip fašistinę ir nacistinę valstybę, kurią kontroliuoja ES ir NATO ir kurioje rusai gyvena priespaudoje“, – rašo tyrimo autoriai.

Netikros naujienos turėjo suskaldyti Ukrainos visuomenę ir priversti ją manyti, kad įstojimas į ES yra pavojingas Ukrainai.

Kaip pažymima atlase, dauguma klastočių iš pradžių buvo skelbiamos Rusijoje, o vėliau platinamos Ukrainoje per televizijos kanalus rusų kalba.

Tarp žinomiausių analizėje minima klastotė apie tariamą „Slovjanske nukryžiuotą berniuką“, taip pat daugybė netikrų naujienų, susijusių su virš Donbaso numuštu numuštu MH117 Boeing.

Ukrainiečių „Crisis Media Center“ kartu su estų „Estonian Center of Eastern Partnership“ atliktas Rusijos propagandos Ukrainoje naratyvų tyrimas rodo, kad tarp populiariausių pastarojo meto dezinformacijos temų vyrauja tariamas ukrainiečių nacizmas ir manipuliacija, esą Ukrainoje vyksta pilietinis karas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos žiniasklaida
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos žiniasklaida

Norėtų Pergalės dienos Amerikoje

Propagandiniame vaizdo įraše kalbėdamas S.Ritteris apgailestavo, kad Amerikoje nešvenčiama Pergalės diena.

Jo teigimu, rusams tai – „didžiausia šventė“, ir jie žygiuoja paraduose, pagerbdami veteranus „kiekvieną gegužės 9-ąją“.

Tačiau čia jis suklydo. Gegužės devintoji Sovietų Sąjungoje pradėta minėti gerokai vėliau po faktinės pergalės kare.

Pasak istoriko ir Rusijos politikos eksperto Dmitrijaus Savino, 1941–1945 metų sovietų ir vokiečių karo stalinizmo laikais buvo sąmoningai stengiamasi neprisiminti.

Stalinas puikiai suprato, kad totalitarinio režimo sąlygomis kariuomenė yra vienintelis alternatyvus galios centras, o militaristinių pergalių akcentavimas galėtų palenkti visuomenę ne jo pusėn.

Gegužės 9-oji tuo metu nebuvo didelė šventė. Tačiau ji vėl prisiminta Leonido Brežnevo laikotarpiu, o didžiausią pagreitį įgavo jau valdant Vladimirui Putinui.

„Tautą vienijantis pergalės mitas Rusijos prezidentui – būtinas atributas, be kurio vis daugiau šalies piliečių imtų pastebėti, kad karalius nuogas, o jie gyvena visiškame mėšle“, – akcentavo istorikas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Pergalės dienos karinis paradas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Pergalės dienos karinis paradas

Pasak jo, Didžiojo Tėvynės karo kultas – vienintelis dabartinės Rusijos režimo politinio legitimumo šaltinis. Dėl to ši data eksploatuojama visais įmanomais būdais.

„Tai, kas vyksta dabar, grynai V.Putino nuopelnas – būtent jis pavertė karo pabaigos minėjimą beprotišku neosovietinio revanšizmo festivaliu.

Tie realūs kare kovoję žmonės, kurių daugumos jau nebėra tarp gyvųjų, už automobilių lipdukus su užrašais „Galime pakartoti“ jų klijuotojams dabar tiesiog išmaltų snukius“, – kalbėjo istorikas.

15min skaitytojo nuotr./Lipdukas „Galime pakartoti“
15min skaitytojo nuotr./Lipdukas „Galime pakartoti“

Rusijai palankus amerikietis

S.Ritteris – buvęs JAV jūrų pėstininkų žvalgybos pareigūnas ir Jungtinių Tautų masinio naikinimo ginklų inspektorius Irake.

Pastaruoju metu karo analitiku prisistatantis veikėjas socialiniame tinkle „Twitter“ ne kartą platino dezinformaciją.

Dėl šios priežasties jo paskyra šiame socialiniame tinkle buvo sustabdyta.

S.Ritteris pasitraukė iš JT masinio naikinimo ginklų inspektorių komandos 1998 metais, teigdamas, kad prezidentas Billas Clintonas per daug lengvabūdiškai žiūri į Saddamą Husseiną.

Praėjusiais metais S.Riteris paskelbė straipsnių prokremliškame propagandiniame naujienų portale RT anglų kalba.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./RT
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./RT

Jis ne kartą davė interviu propagandinei rusų žiniasklaidai, kur įgijo didelį populiarumą dėl Kremliaus politikai itin palankių komentarų.

2021 metais S.Ritteris buvo tarp tų, kurie kreipėsi į JAV prezidentą Joe Bideną su reikalavimu nutraukti karinę pagalbą Ukrainai, kad nepykdytų Rusijos.

Po kruvinų skerdynių Bučoje, kai rusų kariai tiesiog gatvėse žudė užimto miesto civilius gyventojus, S.Ritteris ėmė tvirtinti, kad Rusijos armija dėl to nekalta, o karo nusikaltimus šiame mieste vykdė Ukrainos nacionalinė policija.

Įtarimai dėl ryšių su KGB

Šių metų kovo pabaigoje buvęs JAV žvalgybos pareigūnas ir „Newsweek“ vyriausiasis redaktorius Naveedas Jamali socialiniame tinkle „Twitter“ paviešino informaciją apie S.Ritterio asmeninį gyvenimą, kuris kelia nemažai klausimų.

N.Jamali priminė 2012 metų straipsnį leidinyje „The New York Times Magazine“, kuriame buvo paviešinta informacija apie S.Ritterio sutuoktinę.

S.Ritteris su žmona susipažino 1988 metais, kuomet su ginklų tikrinimo inspektoriais lankėsi Sovietų Sąjungoje.

Jo žmona Marina Ritter priklausė „jaunų merginų“ grupei, kurios buvo pristatytos amerikiečiams.

Kaip skelbia „The New York“ Times, JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) turėjo įtarimų, kad ji galėtų būti KGB agentė ir dėl to ne kartą apklausė inspektoriaus antrąją pusę.

Tačiau S.Ritteris tyrimą dėl savo žmonos vadino tuščiomis priekabėmis.

Leidiniui „Haaretz“ S.Ritteris atskleidė, kad jis pats buvo įtariamas šnipinėjimu ir informacijos nutekinimu – FTB tyrimas truko net trejus metus.

„Scanpix“/AP nuotr./FTB agentas
„Scanpix“/AP nuotr./FTB agentas

Nuteistas už pedofiliją

S.Ritteris ne kartą buvo kaltinamas nederamu seksualiniu elgesiu su nepilnamečiais.

Pirmą kartą dėl tokių veiksmų jam pateikti kaltinimai 2001 metais, tuomet jis buvo nuteistas lygtinai 6 mėnesių bausme.

2009 metais S.Ritteris vėl atsidūrė teisėsaugos akiratyje dėl panašių veiksmų.

Vienoje interneto svetainių esančiame pokalbių kambaryje jis, to nežinodamas, bendravo su policijos pareigūnu, apsimetančiu 15 metų mergaite.

Tariamai nepilnametei S.Ritteris siuntė seksualinio pobūdžio žinutes, taip pat tenkino save lytiškai vaizdo pokalbių metu.

Už tai 2011-aisiais jis buvo nuteistas kalėti 6 metus. Iš kalėjimo jis paleistas 2014 metais.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis