„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 08 21

Protestuoti prieš skiepus kviečia sukūrę melagienų popuri

Lietuvoje skiepų priešininkai už savo įsitikinimus kovoja ne tik riaušėse prie Seimo, bet ir virtualioje erdvėje. Socialiniuose tinkluose pasirodęs vaizdo įrašas lietuvių kalba kursto aistras ir jau surinko per du šimtus tūkstančių peržiūrų. Į emocijas nutaikytą melagienų rinkinį jau ne kartą išnagrinėjo ir paneigė nepriklausomi faktų tikrintojai.

Prieš skiepus nutaikyto filmuko pradžioje rodomi vaizdai iš ligoninės patalpos, kurioje zuja ne tik medikai, bet ir filmavimo komanda.

Šis įrašas žaibiškai išplito socialiniuose tinkluose šių metų pradžioje.

Daugybė pandemiją neigiančių interneto vartotojų dalijosi juo teigdami, esą tai įrodymas, jog pandemija suklastota, o į ligonines plūstančių pacientų vaizdai – režisuoti kadrai.

Tai nėra tiesa. COVID-19 nusinešė daugybę gyvybių visame pasaulyje.

Tariamai surežisuota pandemija

Nors dabar atsiranda vis mažiau tvirtinančių, kad pandemija – režisuota klastotė, metų pradžioje šis įrašas sukėlė nemažai šurmulio.

Nepriklausomiems faktų tikrintojams pavyko išsiaiškinti, kad tai – vienos Izraelio ligoninių informacinio vaizdo siužeto filmavimo užkulisiai.

Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena
Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena

Faktų tikrintojai iš „France Info“ išsiaiškino, kad siužetas filmuotas šių metų kovo 3-4 dienomis Izraelio Shamir Assaf Harofeh medicinos centre, įsikūrusiame Beer Jaakovo mieste.

Vaizdo reportažu buvo siekiama pademonstruoti, kaip medicinos centrui pavyko automobilių stovėjimo aikštelę operatyviai paversti dar vienu ligoninės padaliniu, skirtu skubiai medicininei pagalbai suteikti pandemijos metu.

Baksnojo į naujų susirgimų skaičių

Vaizdo įraše žiūrovų retoriškai klausiama, kodėl šalyse, kur vakcinuotų žmonių yra daugiausia, viruso atvejų skaičiai taip pat auga?

15min pateikia paaiškinimą.

Pakartotinį užsikrėtusių COVID-19 skaičiaus augimą visame pasaulyje lėmė nauja, labiau užkrečiama delta atmaina.

Itin užkrečiama atmaina vis aršiau plinta po pasaulį, o tyrimai liudija, kad pasigauti infekciją įmanoma ir po labai trumpo kontakto.

Ši ​​atmaina yra kur kas pavojingesnė, nes prisitaikė plisti kur kas lengviau nei ankstesnės, ja greičiau užsikrečia vaikai.

O ir paties viruso kiekio pakanka mažiau, kad būtų užkrėstas žmogus.

Pasaulio sveikatos organizacija ragina net pilnai paskiepytus žmones „elgtis saugiai“ – toliau dėvėti kaukes, laikytis socialinio atstumo.

Mat delta atmaina pavojinga ir valstybėse, kuriose vakcinuotų gyventojų dalis didesnė nei kitur.

Pavyzdžiui, Izraelyje abiem „Pfizer/BioNTech“ vakcinos dozėmis jau paskiepyta per 62 proc. gyventojų. Bet ten vėl reikia nešioti kaukes, laikytis kitų saugumo reikalavimų.

VIDEO: Paklausėme, ką apie karantino pabaigą mano vilniečiai: džiaugiasi laisve, o rudenį „kas bus, tas bus“

Tačiau analizuojant Izraelio statistiką tampa akivaizdu, kad vakcinacija veikia.

Visų pirma, skiepų priešininkai, skaičiuodami ligoninėje atsidūrusius pacientus, neatkreipia dėmesio į objektyvų faktą – dienos susirgimų skaičius, fiksuotus šalyje prieš prasidedant vakcinacijai ir turimus dabar.

Siaučiant delta atmainai, vidutinis kasdien registruojamų susirgimų skaičius Izraelyje pastarąsias tris savaites siekia apie 3 tūkst., o sausį, dar iki masinės vakcinacijos pradžios, naujų susirgimų per dieną skaičius siekė apie 11 tūkst.

Skiriasi patekusių į ligoninę pacientų skaičiai: sausio viduryje per savaitę ligoninėje vidutiniškai atsidurdavo po 2 225 pacientus, 340 - reanimacijoje.

Rugpjūčio mėnesio savaitės vidurkis gerokai žemesnis – hospitalizuojami vidutiniškai 723 pacientai, o 75 prireikia intensyviosios terapijos.

Gerokai skiriasi ir mirtingumo statistika: sausio 20 dieną Izraelyje pasiektas dienos mirčių nuo koronaviruso skaičiaus pikas – mirė 101 pacientas, o štai rugpjūčio 7 dieną pasiektas pikas rodo, kad koronavirusas nusinešė tik 19 gyvybių.

Kad vakcinacija veikia, įrodo ir tai, kad ilgą laiką mirčių nebuvo registruojama iš viso.

Tik pačioje birželio pabaigoje ir liepos pradžioje per dvi savaites buvo pranešta apie dvi mirtis nuo COVID-19.

Užgeso nepasiskiepijusio 48-erių vyro ir į devintą dešimtį įkopusio pasiskiepijusio senjoro gyvybės.

Prisiminė nualpusią medikę

Lietuviškame melagienų rinkinyje, kuriuo skatinama abejonė vakcinomis, naudojama vaizdo įrašo ištrauka iš JAV.

Tenesio valstijoje esančioje Catholic Health Initiatives (CHI) memorialinėje ligoninėje po skiepo prieš kameras nualpo medicinos seselė Tiffany Dover.

Šį vaizdo įrašą netruko pasigauti ir išplatinti daugybė skiepų priešininkų.

Buvo teigiama, neva seselė po skiepo numirė, tačiau tai netiesa. Jau netrukus ji atsigavo ir davė interviu žurnalistams.

Naujienų kanalo „WTVC-TV NewsChannel 9“ žurnalistams ji atskleidė jau ilgą laiką kenčianti nuo specifinės būklės – vos pajutus bent menkiausią skausmą jai aptemsta sąmonė.

Taip nutiko ir po vakcinos. Ji pažymėjo, kad atsigavusi jaučiasi puikiai.

Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena
Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena

Kliūva ir trečioji dozė

Vaizdo įraše teigiama, neva anksčiau buvo kalbėta tik apie dvi vakcinos dozes, o štai dabar esą reikės jau visų keturių.

Tai nėra tiesa – kol kas apie ketvirtosios dozės galimybę nekalbama.

Trečioji vakcinos dozė (angl. booster) reikalinga tam, kad organizme nebelikus antikūnų, revakcinacija padėtų sustiprinti silpno imuniteto asmenų atsparumą koronaviruso infekcijai bei sumažinti tikimybę susirgti sunkia COVID-19 ligos forma.

Šiuo metu nėra nustatytos ribos, kuomet sumažėjęs antikūnų skaičius jau reikštų padidėjusią galimybę užsikrėsti koronavirusu.

VIDEO: 15/15: kada prasidės skiepijimas trečiąja COVID-19 vakcinos doze?

Mokslininkai taip pat nesutaria dėl visuotinės revakcinacijos būtinybės, mat net sumažėjęs antikūnų skaičius nereiškia, kad asmuo liks visiškai neapsaugotas nuo COVID-19.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė, anksčiau komentuodama 15min teigė nematanti būtinybės vykdyti masinę revakcinaciją.

„Nematau tam būtinybės ir, beje, daugelio šalių specialistai irgi tą patį sako – revakcinacija turėtų būti tada, kai jos reikia, ir tiems, kam jos reikia – tokia turėtų būti strategija.

Kada jau tikrai reikia, ir nustatyti amžiaus grupes, arba tam tikras sveikatos būkles, kurioms esant revakcinacija būtų reikalinga ir būtina“, – įsitikinusi profesorė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aurelija Žvirblienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Aurelija Žvirblienė

Kelia abejones testais

Daugybę melagienų jungiančiame vaizdo įraše įmontuota interviu ištrauka, kurioje lietuviškai kalbanti moteris aiškina, neva koronaviruso testai nėra sertifikuoti ar aprobuoti.

Tai netiesa.

Amerikos Maisto ir vaistų administracija (FDA) informavo nepriklausomus „Reuters“ faktų tikrintojus, kad aprobavo daugiau nei 300 skirtingų gamintojų testų ir mėginių rinkinių COVID-19 diagnozei nustatyti, iš kurių daugelis yra PGR testai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./COVID-19 molekulinis PGR tyrimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./COVID-19 molekulinis PGR tyrimas

Kartoja melagieną apie „Janssen“ gamintoją

Vaizdo įraše prisiminta ir dar viena melagiena: daugybės interneto vartotojų dėmesio sulaukę vaizdo įrašai, kuriuose buvo užfiksuota, jog vienadozės „Janssen“ vakcinos informacinis lapelis tuščias.

Šis faktas netruko apaugti sąmokslo teorijomis – buvo tikinama, kad informaciniame lapelyje nepateikti vakcinos šalutiniai reiškiniai, nes taip esą gamintojas kratosi atsakomybės.

Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama dezinformacija
Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama dezinformacija

Ši melagiena irgi buvo paneigta. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad ant informacinio lapelio yra šiek tiek teksto ir QR kodas.

Naujienų agentūros „Reuters“ faktų tikrintojai susisiekė su vakcinos gamintoju.

Kompanijos „Johnson & Johnson“ direktorė ryšiams su žiniasklaida Lisa Canellos paaiškino, jog lapelis paliktas tuščias siekiant, kad vartotojai gautų kuo tikslesnę ir laiku atnaujinamą informaciją.

Ji nurodė, kad QR kodas veda į specialiai sukurtą internetinę svetainę, kur vartotojai gali susipažinti su vakcinos informaciniu lapeliu, jos sudėtimi, tyrimais.

Taip pat puslapyje informuojama apie šalutinį poveikį, kurį gali sukelti „Janssen“ vakcina.

Ši informacija nuolat atnaujinama, atsižvelgiant į JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) nurodymus bei rekomendacijas.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“