Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio paklaustas, kodėl maitinimo įstaigų darbo laikas ilginamas tik valanda, o darbo laiko ribojimai taikomi ir turintiems galimybių pasą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pokyčiai, priklausomai nuo COVID-19 paplitimo masto, daromi laipsniškai.
„Pasiūlymai, kurie suplaukia, kiekvienas buvo aptariamas su epidemiologais. Kadangi turime nuoseklias tendencijas, smagu, kad pastaruoju metu jos gerėjančios, atitinkamai ir tie pokyčiai yra palaipsniui“, – dėstė jis.
Pasiteiravus, ką keičia viena darbo valanda, kai kalbame apie žmonių saugumą, A.Dulkys leido suprasti, kad į šį klausimą geriau nei jis atsakytų epidemiologai.
„Labai sunku atsakyti ne epidemiologui, bet iš principo kiekvienas iš šitų elementų, kuris yra patekęs į Vyriausybę, praėjo tam tikrą diskusijos etapą, kuriame buvo susitikę specialistai, ekspertai, epidemiologai, yra žiūrima ir kitų šalių patirtis, ir tiesiog pasiūlomas kažkoks sprendinys.
Visi jie yra nukreipti tam, kad būtų mažinamas sergamumas, arba bent jau užtikrintumėm jo mažėjimo tendencijas“, – pažymėjo ministras.
Teigia, kad žmonės išgeria ir nesisaugo
Tęsiantis karantinui, maitinimo įstaigų darbo laiko ribojimus taikė ir ankstesnė Vyriausybė, bet tik uždarose patalpose – lauke barai, kavinės ir restoranai veikė be ribojimų.
Kol tai yra valgymas – pietūs, vakarienė, užtikrinti saugumą yra nesudėtinga.
„Toks buvo apsisprendimas žinant, kad vėlesniu laiku žmonės ateina paprastai jau ne pavalgyt. Ateina pasilinksmint, pabūt, pašokt ir panašiai. Kol tai yra valgymas – pietūs, vakarienė, užtikrinti saugumą yra nesudėtinga“, – ankstesnės Vyriausybės sprendimus komentavo buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo „valstietis“ Aurelijus Veryga.
Pasak jo, kiekviena papildoma įstaigos darbo valanda reiškia, kad žmonės ilgiau bus kartu ir kontaktuos.
Visgi, tos vietos, į kurias žmonės ateina ne pasilinksminti, politiko manymu, galėtų veikti be darbo laiko ribojimų.
„Jeigu tai nėra naktinio pasilinksminimo vieta, kur žmonės susirenka ne dviejų metrų atstovais pastovėti <...>, tas veiklas, laikantis saugumo reikalavimų, galima atlaisvinti.
Bet ten, kur yra naktinio pasilinksminimo vietos, kuriose, kad ir ką šnekėtų organizatoriai, darosi tas, kas darosi – žmonės eina ne su kaukėmis pabūti ir ne atstumų laikytis. Eina išgert, pabendraut, pašokt, pasilinksmint ir tai sukelia papildomas rizikas“, – 15min komentavo A.Veryga.
Mano, kad ribojimai reikalingi ir su galimybių pasu
Be kita ko, jis pasvarstė, gal Lietuvai vertėtų pasekti užsienio šalių pavyzdžiu ir riboti ne įstaigų darbo laiką, o tik alkoholio pardavimą.
„Kitos šalys rinkosi kitokį modelį – jos neribojo laiko, bet ribojo alkoholinių gėrimų pardavimą ir po tam tikro laiko jų tiesiog nebeparduodavo, ir tokiu būdu išspręsdavo problemą, kad apsvaigę žmonės, kurie atsipalaiduoja ir nebekreipia dėmesio į saugumo reikalavimus, nekeltų rizikos“, – dėstė A.Veryga.
Ribojimai, pasak jo, reikalingi net ir ten, kur veiks galimybių pasas:
„Žmonės, kurie yra paskiepyti, gali pernešti ligą, o tie, kurie yra su neigiamu testu, yra imlūs ligai, tai negali visiškai visko paleisti ir atsipalaiduoti.“
Kodėl svarbu riboti maitinimo vietų darbo laiką, 15min paklausė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC).
Naktį žmonės labiau atsipalaiduoja ir nesilaiko saugumo reikalavimų, visiškai apie juos pamiršta.
Centro Vilniaus departamento Vidaus administravimo skyriaus visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė nurodė, kad ši priemonė – prevencinė.
„Darbo laiko ribojimas yra viena iš prevencijos priemonių siekiant reguliuoti lankytojų srautus, žmonių tarpusavio kontaktavimo laiką, – dėstė ji.
– Neribojant darbo laiko, tokiose vietose būtų itin sudėtinga užtikrinti tinkamą infekcijos prevenciją, nes, kaip rodo ir praėjusią vasarą fiksuoti skaitlingi COVID-19 ligos protrūkiai, leisdami laiką kavinėse, baruose naktį žmonės labiau atsipalaiduoja ir nesilaiko saugumo reikalavimų, visiškai apie juos pamiršta.“
COVID-19 protrūkių maitinimo įstaigose nefiksavo
Tiesa, nuo balandžio 22-osios, kai šįmet leista atsiverti barams, kavinėms ir restoranams, COVID-19 protrūkių čia nefiksuota.
„Vertinant šiuo metu turimus epidemiologinių tyrimų duomenis, kavinėse, restoranuose, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, kai šioms įstaigoms vėl leista pradėti veikti, koronavirusinės infekcijos protrūkių nefiksuota“, – teigė J.Petravičienė.
Kokioms COVID-19 paplitimo sąlygoms esant maitinimo įstaigos galės veikti be darbo laiko ribojimų, kol kas neaišku.
Ankstesnė Vyriausybė tokių ribojimų atsisakė birželio 17-ąją, kai atšaukė karantino režimą – šalyje liko galioti ekstremali situacija.
Tądien Lietuvoje turėjome du per parą nustatytus COVID-19 atvejus, ligoninėse gydyti 23 žmonės, du iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.
