Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 05 30

Rinkliavos mokyklose siutina dalį tėvų: „nesutinki mokėt – nemyli savo vaikų“?

Oficialiai mokyklose ir darželiuose rinkliavos draudžiamos, tačiau 15min kalbinti tėvai pasakoja, kad jos, bent jau sostinėje, – gana įprastos. Tie, kurie nenori skirti lėšų klasės biudžetui, mokytojų dovanoms ar išleistuvėms, esą turi praeiti „žeminančią procedūrą“ ir pateikti svarią priežastį, kodėl negali tiek susimokėti. Vadinamosios savanoriškos rinkliavos tėvams labiau primena priverstines.
Taupymas
Taupymas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Vilniuje gyvenančios Agnės (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) vaikai šiemet baigia ketvirtą klasę.

Jie, išvargę nuo nuotolinio ugdymo, mokslo metų pabaiga džiaugiasi, tačiau daug mažiau tuo „patenkinta“ šeimos piniginė.

Mokyklos, kurioje mokosi Agnės vaikai, tėvų taryba nusprendė, kad ketvirtokų išleistuves reikėtų minėti nuo Vilniaus daugiau nei pusšimtį kilometrų nutolusioje sodyboje, už kiekvieną vaiką sumokant po 40 eurų.

Taip pat – už mokytojai skirtą dovaną dar papildomai po 30 eurų.

Tad iš viso Agnės šeimai mokslo metų pabaiga turėtų kainuotų 140 eurų be išlaidų degalams ir asmeninių reikmių.

Kadangi ji kartu su vaikais nusprendė į sodybą nevykti ir vietoje to pradinės mokyklos baigimą paminėti atskirai su šeima, kaip pasakoja ketvirtokų mama, prasidėjo rinkliavą renkančių tėvų įkalbinėjimai ir spaudimas.

Tokie dalykai, moters teigimu, tęsiasi visus ketverius mokslo pradinėje mokykloje metus.

Į klasės biudžetą – kasmet po 50 eurų

Viskas prasidėjo nuo pirmos klasės, kai tėvams buvo pasakyta, kad renkamas klasės biudžetas ir už kiekvieną klasėje besimokantį vaiką į jį reikėtų sumokėti 50 eurų, pasakojo Agnė.

Pinigus renka patys tėvai, dažniausiai, išrinktos tėvų tarybos ar komiteto atstovai.

Pasak moters, iš sukauptų lėšų žadėta pirkti bendrus reikmenis, pavyzdžiui, geltonas apsaugines liemenes vaikams, taip pat dovanas mokytojams.

„Aš bandžiau kelti klausimą, kodėl reikia po 50, nes mano du vaikai eina į tą pačią klasę, bet pradėjo aiškinti, kad pirksime liemenes ir visa kita. Susiderėjome, kad atnešiu 60 eurų, daviau juos ir galvojau, kad užteks“, – kalbėjo vaikų mama.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Rugsėjo 1-oji
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Rugsėjo 1-oji

Tačiau vėliau esą paaiškėjo, kad šie pinigai skirti tik vieneriems mokslo metams, o kitais reikės susimokėti tą pačią sumą, nors klasėje besimokančių vaikų tėvai ne visi pasiturintys, sakė moteris, yra gyvenančių ir labai sunkiai.

„Prasidėjo dovanos auklėtojai gimtadieniui, Kalėdoms, Velykoms, dar be auklėtojos yra muzikos mokytoja, be jos – ir anglų kalbos mokytoja.

Kitais metais aš mačiau, kad tie tėvai, kurie sunkiai gyvena, krapšto pinigus iš paskutiniųjų, o man tai buvo principo reikalas“, – teigė Agnė.

Prasidėjo dovanos auklėtojai gimtadieniui, Kalėdoms, Velykoms, dar be auklėtojos yra muzikos mokytoja, bet jos – ir anglų kalbos mokytoja.

Ji sakė bandžiusi sakyti, kad nebūtina išleisti visus pinigus per vienerius metus, nėra poreikio pirkti tiek daiktų, tačiau rinkliavos rinkimas tęsėsi ir vėliau.

Be to, teigė Agnė, mokytoja mokslo metų pradžioje paprašė tėvų, jei šie turi galimybę, atnešti daiktų į mokyklą.

„Tai jeigu darbe jums duoda nemokamai, jūs neškite. Ir tėvai tempia tai paprastą popierių spausdintuvui, tai tualetinį popierių, kanceliarines prekes“, – pasakojo Agnė.

Pati tokioje veikloje sakė nedalyvavusi, bet apie tai jai buvo priminta po ketverių metų.

Spaudimas vaikams

„Mokslo metų pradžioje prasidėjo kalbos apie išleistuves ir derybos dėl sodybos. Aš pasakiau, kad šalia mokyklos yra didžiulis parkas, galima pasamdyti animatorius, vaikai kartu pabus, palakstys po kiemą, padarysime simbolinį stalą ir nereikės važiuoti dešimtis ar šimtus kilometrų už Vilniaus“, – pasakojo Agnė.

Tačiau jai iškart esą buvo paprieštarauta teigiant, kad ketvirtos klasės baigimas – reikšminga šventė ir reikia pasirūpinti, jog vaikai pajustų jos nuotaiką, todėl nuspręsta susirinkti sodyboje už Vilniaus.

„Aš iš karto pranešiau, kad mano vaikai nedalyvaus išleistuvėse, nes ir vaikai nelabai norėjo, ir mums nebūtų kaip nuvažiuoti. Mes su vaikais pasišnekėjome, kad vietoje to atšvęsime šeimos rate, nueisim į kavinę, baseiną“, – teigė moteris.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pradinukai grįžta į mokyklas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pradinukai grįžta į mokyklas

Už dovaną mokytojai Agnė nusprendė sumokėti 30 eurų, nors turint du vaikus, prašyta 60.

Tačiau organizatoriams tai nepatiko. Lėšas renkantys tėvai esą pradėjo priekaištauti, kad auklėtoja augino, puoselėjo vaikus ketverius metus, o ir mama esą vaiko pinigus gauna ne už vieną, o abu vaikus.

„Prasidėjo labai žiaurus spaudimas, man nepatiko lindimas į mano kišenę. „O tai ką jūs jau perkat, geriau nenusipirksit suknelės, o vaikams po 30 eurų nėra daug, jūs vaiko pinigus gaunate nuo abiejų vaikų, ne nuo vieno“, – jai išsakytus kitų tėvų argumentus persakė Agnė.

„Aš turėjau jaustis kalta, nors ta kasmetinė 50 eurų rinkliava – siutina, tai nėra savanoriška rinkliava, nes kiekvieną kartą turi praeiti moralinę, žeminančią procedūrą.

Jeigu nenori duoti, negali tiesiog neduoti, turi skambinti kažkokiai tėvų komiteto pirmininkei ir sakyti, pasakoti graudžią istoriją, kažkaip paaiškinti, kodėl tu neduodi, nes tu negali šiaip neduoti“, – teigė moteris.

Aš turėjau jaustis kalta, nors ta kasmetinė 50 eurų rinkliava – siutina, tai nėra savanoriška rinkliava.

Tačiau blogiausia prasidėjo tada, kai spaudimą pradėjo jausti vaikai, teigė ji.

Nors su jais mama buvo sutarusi, kad į išleistuves nevyks, apie tai žinojo ir kiti vaikai bei jų tėvai, mokytoja per pamokas ėmė klausinėti auklėtinių, kodėl šie nevyks į išleistuves, jei iki šiol visi buvo kaip viena šeima.

„Jie kiekvieną dieną grįžta iš mokyklos ir mes turime tą patį pokalbį, kad jūs nesate prastesni dėl to, kad nevažiuosit. Žiauriai nemalonus dalykas, kad tu esi priverstas aiškintis ir viduje. Ir mano vaikai daugiau nieko nebelaukia, tik kad galėtų baigti tą mokyklą“, – pasakojo ji.

Jeigu nesutinki mokėti, tarsi nemyli savo vaikų, taip sakė besijaučianti Agnė.

Su panašia situacija esą susiduria ir kiti tėvai.

Mano vaikai daugiau nieko nebelaukia, kad galėtų baigti tą mokyklą.

Šis spaudimas ją lydi nuo lopšelio, nes kas dvejus metus vyksta „reikšmingiausias“ įvykis vaiko gyvenime, ironizavo pašnekovė.

Jai, sako, sunku suprasti tiek nuolatinių išleistuvių prasmę, tiek tėvų juntamą pareigą per kiekvieną šventę mokytojams dovanoti šimtus eurų.

„Man tai atrodo keistai“, – sakė ji.

Mokytojai dovana – pinigai į vokelį

Vilniaus vaikų darželiuose – situacija panaši.

Vieno darželinuko mama 15min pasakojo, kad bendraujant su mamomis ir stebint informaciją feisbuko grupėse, aišku, jog rinkliavos, bent jau didžiųjų miestų darželiuose, labiau taisyklė, nei išimtis.

Darželyje, kurį lanko moters vaikas, dabar renkamos lėšos mokytojos dovanai, o tiksliau – vokeliui įteikti.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pinigai

Moteris teigė, kad jai nėra priimtinas toks dalykas ir net nesmagu skaityti tėvų susirašinėjimą, kuriame rašoma esą mokytojai nereikėtų rinkti dovanos, geriau įteikti pinigus, kai ir taip maža alga.

„Gerai, kad auklėtojos to nemato, nes jeigu man kalbėtų, kaip jos mažai uždirba, joms reikėtų susimesti, negalime dovanos dovanoti, nes gal žmogui kefyro reikia labiau nusipirkti, tai sėdi ir net bloga darosi“, – teigė vaiko mama.

Tačiau pikčiausia, pasak jos, kad nėra atsižvelgiama į dabartinę situaciją – per koronaviruso pandemiją kai kuriems tėvams sunkiau, kai kurie neteko darbo.

O rinkliavos visai nepanašios į savanoriškas, labiau primena prievolę.

„Mane stebina, kad net nebūna klausimo: „Gal kažkas norėtumėte kartu dėtis“, o būna iš karto: „Na, tai kokią sumą?“ Atrodo, kad varianto neprisidėti netgi ir nėra“, – teigė ji.

Sauliaus Žiūros nuotr./Darželis
Sauliaus Žiūros nuotr./Darželis

Moteris pasakojo išrinktai tėvų tarybai aiškiai išsakiusi savo nuomonę apie rinkliavas ir tai, kad nesiruošia prisidėti.

Tačiau, kai buvo nuspręsta rinkti mažesnę pinigų sumą, ji ir vėl sulaukė klausimo: „Kodėl dar nepervedėte?“

Kai kurie tėvai, pavargę nuo priekaištų ir spaudimo, pinigus perveda dėl „šventos ramybės“, sakė ji.

Renkamos sumos darželyje, anot moters, nėra labai didelės.

Mokytojai ir „šeimininkutei“ buvo planuojama dovanoti po 100 eurų. Tiesa, vėliau, keliems tėvams paprieštaravus, sutarta dovanoti po 50 eurų.

Atrodo, kad varianto neprisidėti netgi ir nėra.

Tačiau tai – tik viena dovana, atskirai reikia mokėti į grupės biudžetą, pirkti dovanas kitomis progomis, mokėti už gėles.

„Mūsų atveju dar gavosi, kad kažkas sugalvojo atsidėkoti mamytei, kuri rinkliavėles renka, ir jos pasveikinimui padaryti atskirą rinkliavą“, – absurdišką situaciją 15min nupasakojo darželinuko mama.

Jos teigimu, kituose darželiuose situacija panaši, o ją keisti padėtų pačių auklėtojų požiūris ir pasakymas, kad jokių dovanų nereikia.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Darželinukai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Darželinukai

Užsienyje tai nevyksta

Vilnietis penktoko tėtis, kuris taip pat nenorėjo viešinti savo vardo, kad vėliau nei jis pats, nei sūnus nesusilauktų priekaištų, pasakojo, jog rinkliavos jų šeimą lydėjo nuo pirmos klasės.

Be to, kad mokslo metų pradžioje buvo renkamas biudžetas įvairioms reikmėms bei mokytojų dovanoms, atskirų lėšų iš tėvų buvo prašoma ir išleistuvėms, Mokytojų dienai, kitoms šventėms.

Tačiau šeima iš karto aiškiai pasakė joms nepritarianti ir finansiškai prie dovanų prisidėdavo minimaliai.

„Mūsų požiūris buvo, kad, ne, atsisakome, tai mums nepriklauso, metėmės tik mokytojams dovanėlėms ypatingomis progomis, bet irgi labai ribotai, ne tiek, kiek prašydavo“, – 15min sakė penktoko tėtis.

Jo teigimu, mėginant įkalbinėti tėvus, kurie nebuvo linkę prisidėti prie bendrų lėšų, dažniausiai buvo naudojamas argumentas, esą mokytojai labai sunkiai dirba ir reikia jiems padėti geriau pasijausti.

123RF.com nuotr./Mokykla
123RF.com nuotr./Mokykla

„Aš sutinku, kad darbas yra sunkus, ypatingas, stresinis, tenka ir namie padirbėti, ir kad per mažai jiems moka, – su tuo sutinku.

Bet tada reikėtų visiems sumokėti papildomai: policininkams, kariuomenei, juk jiems dovanėlių nedovanojame. Yra alga ir jie turi už ją dirbti.

Jeigu jie gauna per mažai, dovanėlės netaiso situacijos, jos kaip tik priverčia jaustis, kad yra lengviau ir skatina kęsti esamą situaciją, taip tik mažiau atsiranda galimybių kažką pakeisti iš principo“, – savo nuomonę išdėstė moksleivio tėtis.

Jis teigė gyvenęs užsienyje ir nieko panašaus nematęs, jokių neoficialių mokėjimų mokyklose esą nebuvo.

Jei norėdavo, tėvai nebent asmeniškai atsidėkodavo mokytojui.

Todėl ir sugrįžus į Lietuvą įprotis prisidėti prie rinkliavų nebuvo priimtinas.

Jeigu jie gauna per mažai, dovanėlės netaiso situacijos.

„Tarp kitko, klasėje darėme remontą, tai yra valstybinė įstaiga, kuri gyvena iš mūsų mokesčių, bet reikia susimesti norint, kad būtų geriau.

Mums, kaip tėvams, toks požiūris nėra priimtinas. Mes iš karto pasisakėme prieš tuos fondus, tad mūsų vėliau kaip ir nekalbino“, – patirtimi dalijosi penktoko tėtis.

Rinkliavos – draudžiamos

15min susisiekė su Vilniaus miesto savivaldybe pasiteirauti, ar mokyklose yra leidžiama rinkti tokias rinkliavas.

Savivaldybės administracijos vyriausiosios patarėjos Alinos Kovalevskajos teigimu, administracija „griežtai pasisako prieš rinkliavas iš tėvų (globėjų, rūpintojų) ir ugdymo įstaigų vadovams apie tai reguliariai primenama.“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pinigai

Ji teigė, kad lėšų vaikų ugdymo, kanceliarinių ir higienos priemonių įsigijimui įstaigos gauna pakankamai, todėl jei žinomi konkretūs atvejai dėl rinkliavų rinkimo, reikėtų pranešti savivaldybei.

„Tokiais atvejais nedelsiant būtų imtasi reikiamų priemonių ir sprendžiami kilę nesusipratimai, nes rinkliavos yra griežtai draudžiamos“, – pažymėjo A.Kovalevskaja.

15min perklausus, kaip reaguojama į rinkliavas mokytojų dovanoms, savivaldybės atstovė pažymėjo, kad už tėvų iniciatyvas savivaldybė nėra atsakinga.

„Jei tėvai imasi tokios iniciatyvos, tada negalime kištis, nes tai ne mokyklos iniciatyva.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs