„Per lietų į upę nešoka“
Tankiai, tačiau tvarkingai sustatytų namų galai remiasi į pagrindinę kaimo arteriją – akmenimis grįstą gatvę. Saulė leisis dar tik po pusantros valandos, tačiau kaime jau geroka prieblanda – dangus pajuodavęs nuo lietaus debesų.
Šalia vienaukščio neseniai lentelėmis apkalto pastato sustoja automobilis. Iš jo išlipa raudonplaukė moteris ir nužingsniuoja skubriu žingsniu. Greitai pasiekusi laukujės duris ir jas atrakinusi, ji mus įleidžia vidun.
„Šiandien turbūt bus ramu. Tokiu oru jie nemėgsta šokinėti į upę – šalta“, – ramiu tonu ištaria moteris.
Tai Julija. Ji Rūdninkų saugios kaimynystės grupės vadovė. Kaip ir kasdien, šiandien atėjo į Rūdninkų kultūros centrą, kur renkasi savanoriai, ir organizuos jų darbą. Kartu su jais patruliuos ir 15min žurnalistai.
Ministrė žadėjo maksimalią apsaugą
Rūdninkų gyventojų protestai prieš migrantų apgyvendinimą prasidėjo rugpjūčio pradžioje vos pasigirdus pirmosioms žinioms apie poligone planuojamus įkurti nelegaliai į Lietuvą patekusius užsieniečius.
Tuomet kelio blokuotojus išsklaidė policija, o ministrė Agnė Bilotaitė pažadėjo, kad nė vienas migrantas nebus apgyvendintas tol, kol nebus užtikrinta 100 proc. apsauga.
Netrukus Viešojo saugumo tarnybos mokymų bazėje išdygo palapinės, o į jas buvo atkelta apie 800 skirtingų tautybių vyrų.
Pradžioje stovykla buvo aptverta vienguba tvora, o šimtus vyrų saugojo mažas pareigūnų skaičius. Prasidėjo pirmieji pabėgimai ir neramumai.
Savanorių ieškoti nereikėjo
Gyventojai pradėjo budėti tuomet, kai buvo atvežti pirmieji migrantai. Seniūnas Genadijus Baranovičius kartu su policija iškart organizavo savisaugos būrį.
Ieškoti norinčiųjų prisidėti ilgai neteko. Netrukus užsiregistravo apie 70 savanorių. Dabar budi ir patruliuoja Rūdninkų, Baltosios Vokės, Žagarinės ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai.
Savanorių nebeieškoma, tačiau jie ateina ir pasiprašo padėti patys. Tarp norinčiųjų yra ir nepilnamečių. Tačiau juos į patruliavimus išleidžia tik su suaugusiųjų priežiūra iki 22 val. Vėliau jie pristatomi į namus, o darbą tęsia suaugusieji savanoriai.
Budi kiekvieną dieną
Julija su pagalbininkais sudaro budėjimo grafikus. Budėjimas vyksta 8 valandas. Maždaug tarp 19 val. vakaro ir 1 val. nakties.
Susirinkusiems savanoriams nurodomi iš anksto numatyti patruliavimo maršrutai. Taip pamainos metu jie būna skirtingose vietose ir gali stebėti didesnę teritoriją.
Vienu metu budi keliolika žmonių. Dalis jų vaikšto pėsčiomis po kaimą, o kita dalis – važinėja automobiliais. Ekipažą paprastai sudaro 3–4 patruliai.
Prieš išvažiuodami, savanoriai užsivelka ryškias ir šviesą atspindinčias liemenes, gauna identifikacines korteles, dujų balionėlius ir žibintuvėlius. Ryšį su kolegomis ir štabe budinčiu žmogumi padeda palaikyti radijo stotelės.
Gaudo migrantus ir ramina žmones
Rūdninkų savisaugos būrys atlieka dvi pagrindines funkcijas – padeda policijai gaudyti pabėgusius migrantus ir savo patruliavimu ramina vietinius gyventojus.
Patruliai stebi, ar kaime nepasirodė svetimi automobiliai. Pabėgusių migrantų pasiimti dažniausiai atvažiuoja automobiliai, turintys užsienio registracijos numerius. Tokius jie iškart pradeda stebėti ir iškviečia policiją, tai yra kaip ir bet kokiems kitiems įtartiniems vairuotojams.
Kartais patys gyventojai savisaugai praneša apie įtartinus automobilius ar žmones, taip pat nurodo, kur jie stovi.
Pasak vietinių gyventojų ir stovyklos apsaugos, migrantai bėga kone kasdien. Stovyklos tvorą saugo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, tačiau jeigu migrantams pavyksta pro ten prasmukti, jų gaudynėmis užsiima savisaugos būrys ir policija.
Patruliai ne tik saugo, bet ir kalbasi su vietiniais gyventojais. Dalija jiems lankstinukus apie migrantus, ką daryti juos pastebėjus. Taip pat informuoja, kur kreiptis, jeigu prireiktų pagalbos. Be to, dovanoja savisaugos priemones – dujų balionėlius ir švilpukus dėmesiui atkreipti.
Savanoriai liks ir pasibaigus migrantų krizei
Pasak savisaugos būrio savanorio Marijaus, patruliai sulaikė jau ne vieną pabėgusį migrantą. Kartais juos randa sušalusius autobusų stotelėje, būna aptinka pėdinančius keliu, o kartais pasitaiko, kad jie užeina ir pas vietinius gyventojus.
Iki šiol jokių incidentų ar nusikaltimų, susijusių su migrantais Rūdninkuose ar aplinkiniuose kaimuose, neužfiksuota.
Julija džiaugiasi saugios kaimynystės idėja ir sako, kad šios bendrystės prireiks ir toliau, kai migrantų nebeliks.
„Mums tai buvo geras spyris susiburti. Dabar pradėjome dar geriau pažinti kaimynus, daugiau padėti vieni kitiems, o ateityje, kai viskas pasibaigs, organizuosime kaimo šventes ir sporto renginius“, – į saugios kaimynystės būrį susitelkusiais gyventojais pasidžiaugė Julija.