Melitopolio meras sako, kad jo miestas ne tik okupuotas, bet ir visiškai blokuojamas. Žadėję rublius ir šviesų rusišką rytojų okupantai plėšikauja vogdami ne tik prekes, pinigus, bet ir žemės ūkio techniką ar net grūdus iš elevatorių.
– Melitopolį rusų pajėgos okupavo jau antrąją karo dieną. Kokia dabar miesto gyventojų kasdienybė? Kiek jų belikę mieste? Ir kur jūs pats šiuo metu gyvenate ir dirbate?
– Padėtis mieste sudėtinga, kaip ir visuose okupuotuose miestuose, kaip ir visoje šalyje šiuo metu.
Rusų okupantai visam pasauliui skelbė, kad kai jie ateis į mūsų šalies pietryčius, jie ten sulauks didžiulio ir vietinės valdžios, ir vietos gyventojų palaikymo. Bet nieko panašaus neįvyko.
Po šito jie buvo labai nustebę proukrainietiškom mūsų miestiečių nuotaikom, tūkstančiai gyventojų jau okupacijos metu dalyvavo taikiuose mitinguose. Čia norėčiau padėti šauktuką. Nes kai okupantai buvo mieste – jo viduje ir išorėje, šimtai ginkluotų okupantų buvo centrinėse mūsų miesto gatvėse, mūsų narsūs žmonės nebijojo ginti savų interesų – ėjo į taikius mitingus, nepaisant to, kad rusai šaudė į taikius mitinguose dalyvavusius gyventojus. Du žmonės buvo sužeisti, nuvežti į ligoninę. Tačiau vis tiek mūsų gyventojai vėl išeidavo į gatves.
Dėl visų šių priežasčių Putinas priėmė sprendimą, kad jis turi įvykdyti ukrainiečių tautos genocidą, išžudyti visus Ukrainos gyventojus, tuos žmones, kurie nuoširdžiai tiki savo valstybe, savo tauta. Todėl dabar vykdomas genocidas okupuotose teritorijose.
Melitopolio miestas ne tik okupuotas, jis beveik užblokuotas. Tai visapusė blokada, kaip buvo Antrojo pasaulinio karo metais.
Mes negalime nusiųsti ten humanitarinių konvojų, mes negalime ten nugabenti vaistų, degalų pagalbos tarnyboms. Todėl gyventojai yra visiškame pavojuje.
Atskira tema – žmonių grobimai. Melitopolyje pagrobta jau daugiau nei 200 žmonių. Kas tai yra pagrobimai? Jie ateina į namus, jie grobia žmones gatvėse, grobia verslininkus, atima iš jų pinigus, jie grobia aktyvistus ir verčia į kameras sakyti, kaip jie myli Rusiją, nors tie žmonės niekuomet nemylėjo Rusijos ir dabar jau tikrai nesugebės jos pamilti.
Dėl likusiųjų mieste skaičiaus – taikiu metu mūsų gyventojų skaičius siekė 150 tūkst. gyventojų, šiandien liko apie 80 tūkst. Apie 10 tūkst. gyventojų pateikę prašymus evakuacijai, nori ir dabar išvykti iš miesto, bet, deja, Rusija užblokavo evakuacines kolonas ir neišleidžia žmonių iš miesto.
Savais automobiliais kažkokiais kaimo keliais galima išvažiuoti, bet daugiausia tik moterims, vyrų jie nepraleidžia per blokpostus, nes rašo įskaiton ir turbūt rengiasi juos imti armijon.
Todėl labai pavojinga būti Melitopolyje, žmonės kenčia, žmonės laukia kuo greitesnės deokupacijos, Ukrainos valdžios grįžimo mūsų pietų Ukrainos mieste.
Po nelaisvės aš pats esu Zaporižios mieste – tai yra artimiausias miestas prie Melitopolio, kuris yra Ukrainos valdžioje, tai yra apie 100 kilometrų nuo Melitopolio. Čia mūsų komandos pagrindinis branduolys. Be to, čia dirbame.
– O kaip jūs bendraujate su miesto gyventojais? Ar yra koks ryšys su jais? Ar galite kuo nors jiems padėti ir kaip tai vyksta?
– Kasdien, kas valandą, kas minutę palaikome ryšį su gyventojais. Dalis mūsų komandos tebėra mieste incognito, bendrauja su mumis. Dalis kolaborantų patys pasakoja, kas pas juos vyksta, nes išdavikai, jie juk išduoda visas puses. Dėl pagalbos, kurią galime teikti – šiuo metu gabenami vaistai privačiais automobiliais, organizuojame tokiu rankiniu būdu žmonių evakuaciją. Tuos žmones, kuriuos evakavome į Ukrainos kontroliuojamą pusę, aprūpiname laikinais būstais, maitinimu, padedame organizuoti visus šiuos procesus.
Iš tiesų komanda atlikusi didžiulį darbą organizuojant nuotolinį darbą ir tose okupuotose teritorijose.
Šiandien tie klausimai, kuriuos tenka spręsti – tai yra, kaip užbaigti mokslo metus mūsų moksleiviams, kaip jiems stoti į aukštąsias mokyklas. Kaip mokėti atlyginimus mūsų medikams, mokytojams, kurie yra okupuotoje teritorijose, ieškoti nestandartinių sprendimų dėl pensijų išmokėjimo – visa tai mūsų dabartinė darbotvarkė.
– Ar okupantai bando kaip nors įtvirtinti savo valdžią mieste? Užėmė miestą, vieną kitą pastatą, kas toliau? Ar jie atsigabena kažkokių savo kolaborantų, kaip matote, koks jų tikslas toliau?
– Kol kas jie nieko savo neatvežė. Kol kas jie tik žada, kad bus Rusija, kad bus rublis, bus šviesi ateitis. Bet žada viena, o čia pat vagia žemės ūkio techniką, vagia grūdus iš elevatorių, vagia prekes, pinigus.
Viena žada, o štai ką faktiškai daro.
Pavyzdžiui, 3 mln. grivinų pensijoms, kurios buvo grynaisiais Ukrainos pašte mūsų pensininkų išmokėjimams, jie atvažiavo ir tiesiog pasiėmė. Mūsų pensininkai, kurie gauna pensijas grynaisiais, tai tikrai nepasiturintys žmonės ir tikrai tie, kuriems labai reikia tų pinigų. Bet jie pinigus pasiėmė ir tokiu būdu dabar bando rodyti viršenybę mūsų senjorams.
– Ar jie bando papirkti gyventojus, dalina pagalbą? Gal atėmę pinigus juos dalina kaip paramą?
– Ne, nieko jie nedalina. Jie kelis kartus buvo atvežę humanitarinę pagalbą į Melitopolį. Bet vežė labai mažai ir dalino prieš kameras, kad galėtų nufilmuoti vaizdelių apie tai, kad Rusija rūpinasi okupuotais miestais. Bet tai tik vaizdelis. Mieste nėra pakankamai humanitarinės pagalbos ir maisto prekių.
O dėl propagandos – jie nutraukė visų Ukrainos televizijų, radijo stočių transliavimą. Taigi pasiekiami tik rusiški informacijos šaltiniai, ta Rusijos propaganda, kuri žinoma jau daugelį metų visam pasauliui.
– Jūs minėjote, kad rusai tikėjosi, kad juos pasitiks su gėlėmis. Tačiau tai nepasitvirtino. Matėme žmonių protestus, mitingus. Kaip suprantate, koks tikslas viso šito galiausiai, gal apskritai nėra jokio tikslo?
– Reikia suprasti karo priežastis. Jos akivaizdžios – Ukrainai 2014 metais pasirinkus europinį kelią, būtent 2014 metais prasidėjo karas. Tokį patį karą patyrė Sakartvelas ir Moldova dėl savo europinio kelio pasirinkimų. Ir šiandien Ukraina moka ypač didžiulę kainą dešimtimis tūkstančių taikių gyventojų gyvybių, tūkstančiais karių gyvybių už šį savo europinį pasirinkimą.
Šiandien Putinas keršija. Jam nusispjaut į taikius gyventojus, jam nusispjaut į mūsų miestus, kuriuos jis šluoja nuo žemės paviršiaus. Tokiu būdu jis mums keršija už mūsų proeuropietišką pasirinkimą. Jis tikrai nesitikėjo tokio atsako iš Ukrainos, tokio visos šalies susivienijimo dėl demokratinių vertybių. Jų tikslas vienas – visiškai sunaikinti ukrainiečių tautą.
– Jūs taip pat buvote pagrobtas, šešias dienas praleidote nelaisvėje, kaip dabar, praėjus tam tikram laikui, galite įvertinti, koks buvo šio jūsų pagrobimo tikslas – palaužti jus?
– Tikslas ganėtinai paprastas – kai jie pamatė, kad nė vienas mano kolega meras, deputatai nenori su jais bendradarbiauti, jie mano pagrobimu norėjo parodyti pavyzdį visiems, kas bus, jei nesutiks būti išvien su Rusijos valdžia – žmones grobs, sodins į kalėjimus be jokių paaiškinimų, kodėl tai daroma.
Aš buvau pirmas, su manim padarė tokį pavyzdį. Bet šiandien toliau tęsiasi šie grobimai, apie 50 mano kolegų visoje Ukrainoje buvo pagrobti, trys – nužudyti. Šiandien apie 20 mano kolegų sulaikyti. Sakau „apie“, nes kasdien atnaujinami duomenys – kažką paleidžia, kažką sulaiko.
Bet jie eina dar toliau – jie praėjo grobti mūsų kolegų vaikus. Prieš pusantros savaitės jie blokposte pagrobė mūsų Zaporižios miesto administracijos vadovo nepilnametį šešiolikmetį sūnų. Šitie žmonės neturi sąžinės ir imasi visko.
Mano pagrobimu jie norėjo parodyti visiems, kas bus, jei mes, legaliai rinkta valdžia, nenorėsime paklusti jiems.
– O tokiu būdu pagrobę žmones, ką toliau daro – ar teikia kažkokią informaciją šantažuodami, spausdami?
– Nėra jokios informacijos. Vienas iš spaudimo būdų kaip tik ir yra – jie blokuoja visą informaciją, jie žmones įspraudžia į informacinį vakuumą, juos kontroliuoja, todėl jokios informacijos nėra.
– Matėme, kokių žiaurumų gali imtis rusų okupantai – stebėjome vaizdus iš buvusios okupuotos Bučos, kitų miestelių. Ar turite informacijos apie karo nusikaltimus jūsų mieste, prievartavimus?
– Šiandien turime tikslių faktų, kad jie žudo taikius gyventojus, apie tai, kad sušaudo ištisas šeimas. Tai jau faktai. Tačiau kadangi miestas okupuotas, jų užfiksuoti kol kas negalime.
Ir su siaubu įsivaizduoju, ką mes aptiksime Melitopolyje po jo deokupacijos.
– Gal turite informacijos, kiek rusų kariškių šiuo metu Melitopolyje? Ar jie ten yra įrengę karines bazes?
– Šiandien rusai Melitolopyje įrengė keturias karines bazes. Vieną jų – mūsų buvusio aerodromo teritorijoje, kurią užėmė karine aviacija, ir dar trijose pramonės įmonėse jie įrengė karines bazes.
Jie specialiai tai įrengė miesto centre, kad galėtų slėptis ir prisidengti civiliais gyventojais, o paskui galėtų apkaltinti Ukrainos valdžią, kad ji neva šaudo į civilius obektus.
Bet nieko jiems nepavyks. Melitopolio gyventojai viską žino ir viską supranta, kas ir kodėl šaudo. Jie bando slėptis už vaikų, už taikių gyventojų, bet nieko neišeis, mes nugalėsime.
– Ukrainos valdžia priėmė įstatymų pataisas, griežtinančias atsakomybę dėl kolaboravimo ir talkinimo okupantams. Kodėl to reikėjo, kaip aktyviai reiškiasi tokie bandymai talkinti okupantams? Ar matėte dar iki karo ženklų, kad būtų kažkaip ruošiami žmonės valdžios perversmui?
– Iki karo stebėjome prorusiškas nuotaikas, kai kurie ypatingieji egzemplioriai atsiskleidė ir dabartiniam kare. Aukščiausiosji Rada tikrai sugriežtino įstatymą ir atsakomybę dėl kolaboravimo. Labai teisingas įstatymas, tėvynės išduoti negalima. Kas išdavė – turi sėdėt kalėjime. Ir esu įsitikinęs, kad atstačius Ukrainos valstybingumą užimtose teritorijose visi kolaborantai sėdės kalėjime.
– Pastarosiomis savaitėmis lankėtės Europos Parlamente, susitikote su Romos popiežium, kai kurių Europos valstybių lyderiais, kiek žinom, ir su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Kokią žinią vežėte Europos ir pasaulio lyderiams, kokios pagalbos dar prašoma, kas turėtų būti dar padaryta, kad situacija esmingai pasikeistų?
– Pagrindinė žinia, kurią mes vežamės – niekas neturi galvoti, kad tai tik Ukrainos – Rusijos karas. Man visiškai akivaizdu, kad tai Rusijos ir viso civilizuoto pasaulio karas. Putinas paskelbė karą visam pasauliui ir nori parodyt savo dominavimą. Ir todėl visas pasaulis turi pagaliau suprasti, kad šiandien būtina suvienyti pajėgas aplink Ukrainą, kitaip karas ateis ir į Europos šalis, namus, šeimas. Tai visiškai aišku. Šiandien atrodo, kad karas Ukrainoje – kažkur toli. Bet iš tiesų šiandien raketų sprogimai pasiekia Lvivą, o tai visai šalia Lenkijos.
Europos Sąjunga visiškai nepasaugota šiandien. Todėl mes neprašome, mes kalbame apie tai, kad tai bendras karas. Taip pat pažeista bendroji pasaulio saugumo sistema. Ir visi turi susivienyti aplink Ukrainą tam, kad nugalėtų žudiką Putiną. Tai yra bendras interesas.
Niekas šiuo metu nesiimtų prognozuoti laiko ir terminų, bet esu visiškai įsitikinęs dėl Ukrainos pergalės, nes Ukraina kovoja už suprantamas, teisingas, demokratines vertybes. Ukraina pati niekam neskelbė karo ir šiandien su Ukraina visas civilizuotas pasaulis. Ir visas civilizuotas pasaulis negali pralaimėti žudikui Putinui.
– Koks įspūdis po šių daugelio pastarųjų savaičių jūsų sutikimų Europoje – ar šalių lyderiai girdi jus?
– Pagrindinis įspūdis toks – mus girdi Europos gyventojai Jie suteikia Ukrainai kolosalią paramą. Ne tik prieš agresiją, kurią patiriame. Bet ir dėl paramos priverstiems išvykti iš Ukrainos mūsų gyventojams, dėl renkamos humanitarinės pagalbos – dėl to, kad mes, ukrainiečiai, turime beprotiškai didžiulę paramą Europos Sąjungos gyventojų, jie spaudžia savo politikus. Be to, politikai iš tiesų keičia savo nuomones dėl šiuo metu vykstančio karo. Gręžiasi į Ukrainos pusę ir padeda. Kažkas greičiau, kažkam gal reikia daugiau laiko.
Bet visos šalys turi suprasti – Ukrainai padėti reikėjo vakar, šiandien tai dar aktualu, o rytoj jau gali būti per vėlu.
