„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 06 15

Rusijos politikas apsijuokė bandydamas gąsdinti Lietuvą SSRS Konstitucija

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ atstovas Jevgenijus Fiodorovas žemiesiems parlamento rūmams pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama panaikinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimą. Jo argumentai neatitinka tikrovės: pirma, Lietuvai, kuri buvo Sovietų Sąjungos okupuota, SSRS Konstitucija negaliojo; antra, yra argumentų, kad net ir remiantis tuometine SSRS Konstitucija Lietuvos nepriklausomybė pripažinta teisėtai.
1990-ųjų kovo mėnesio įvykiai Lietuvoje
1990-ųjų kovo mėnesio įvykiai Lietuvoje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Pasigedo referendumo

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte J.Fiodorovas išdėstė, kodėl, jo nuomone, 1991 m. rugsėjo 6 d. Rusijos Valstybės tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo „yra neteisėtas“.

„Buvo pažeistas 1990-04-03 TSRS įstatymas Nr. 1409 – 1 „Dėl klausimų, susijusių su sąjunginės respublikos išstojimu iš TSRS, sprendimo tvarkos“, nes Lietuvos Respublikoje nebuvo surengtas referendumas dėl išstojimo iš TSRS ir nebuvo nustatytas pereinamasis laikotarpis visiems ginčytiniems klausimams išspręsti“, – aiškino parlamentaras.

VIDEO: Rusijoje pateiktas įstatymo projektas, pagal kurį – Lietuvos nepriklausomybė yra neteisėta

Grįsdamas įstatymo projektą, deputatas rėmėsi Rusijos Konstitucijos pakeitimais, kuriuose teigiama, kad Rusijos Federacija yra SSRS teisių perėmėja savo teritorijoje.

Pasak J.Fiodorovo, SRS Valstybės Tarybos nutarimas yra neteisėtas, nes buvo priimtas antikonstitucinio organo ir pažeidžiant daugelio tuo metu galiojusios SSRS Konstitucijos straipsnių reikalavimus.

Deputato nuomone, „SSRS Valstybės Tarybos dekretas Nr. GS-1“ yra neteisėtas, nes buvo priimtas antikonstitucinio organo ir pažeidžiant 70, 71, 73, 75, 173 straipsnių 1 punktų reikalavimus ir SSRS Konstitucijos 127.3 straipsnio 2 dalį.

Taip pat esą buvo pažeistas 1990-04-03 SSRS įstatymas Nr.1409-1 „Dėl sąjunginės respublikos išstojimo iš SSRS klausimų sprendimo tvarkos“ – Lietuvoje neįvyko referendumas dėl išstojimo iš SSRS ir nebuvo nustatytas pereinamasis laikotarpis visiems ginčytiniems klausimams svarstyti.

Visa tai jis išdėstė savo siūlomo įstatymo apraše.

Rusijos Dūma
Rusijos Dūma

„Leidimo“ nereikėjo

Tarptautinės teisės požiūriu Rusijos deputato pasiūlymas bet kuriuo atveju yra teisiškai niekinis.

Tarptautinė bendruomenė ir Lietuvos Respublika tariamą „įstojimą“ į SSRS, įvykusį akivaizdžiai pažeidžiant Lietuvos Konstitucijos normas, vertina kaip okupaciją, o tai reiškia, kad de jure Lietuvos valstybingumas nenustojo egzistavęs nuo 1918 metų, todėl suverenitetui atkurti nereikėjo jokių specialių teisinių procedūrų ar SSRS leidimo.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ skelbiama, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatai reikšdami „Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.“

Panašios pozicijos nuo pat pradžių ir iki pat Baltijos šalių okupacijos pabaigos laikėsi JAV valdžia. Tai įtvirtinta 1940 metų liepos 23 dienos Sumnerio Welles'o deklaracijoje, Vašingtone visą Šaltąjį karą toliau veikė Lietuvos ambasada. Lietuvos valstybingumo tęstinumą pripažino ir kitos Vakarų šalys.

Wikipedia nuotr./Kovo 11 aktas
Wikipedia nuotr./Kovo 11 aktas

Atsiskyrimo galimybę numatė net sovietai

Tačiau net visose sovietinėse konstitucijose, įskaitant „stalininę“ 1936 metų ir „išsivysčiusio socializmo“ arba „Brežnevo laikų“, priimtą 1978 metais, buvo numatyta kiekvienos sovietinės respublikos teisė laisvai atsiskirti nuo SSRS.

1936 metų SSRS Konstitucijoje tą numatė 17 straipsnis, o 1978 metų – 72 straipsnis.

Nors buvo numatyta atsiskyrimo galimybė, tačiau tikslaus reglamento, kaip turėtų atrodyti atsiskyrimo procesas, nebuvo.

Vadinasi, vienintelė teisinė bazė, kuria būtų galima remtis šiuo atveju, buvo dvi konstitucijos – 1978 metų SSRS ir Lietuvos TSR Konstitucija su 1989–1990 metų pataisomis.

SSRS Konstitucijos 72 straipsnis skelbė: „Kiekviena sąjunginė respublika pasilieka teisę laisvai atsiskirti nuo SSRS.“

Čia aiškiai apibrėžtas subjektas, kuriam suteikta atitinkama teisė – sąjunginė respublika.

Konstitucijoje nenumatyta, kad sąjunginė respublika, priimdama sprendimą išstoti, turėtų jį kaip nors derinti su Sovietų Sąjungos valdžia, gauti leidimą, laikytis specialių įstatymų, rengti referendumą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./1990-ųjų kovo mėnesio įvykiai Lietuvoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./1990-ųjų kovo mėnesio įvykiai Lietuvoje

Nepriklausomybę pripažino per 50 šalių

1978 metų Lietuvos TSR Konstitucijos 97 straipsnis skelbė, kad „Aukščiausiasis Lietuvos TSR valstybinės valdžios organas yra Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba turi teisę spręsti visus klausimus, TSRS Konstitucijos ir šios Konstitucijos priskirtus Lietuvos TSR kompetencijai.“

Lietuva nepriklausomybės atkūrimą paskelbė 1990 m. kovo 11-ąją.

Sovietų Sąjunga Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 6 dieną, po to, kai žlugo prosovietinis pučas prieš tuometį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą.

Sovietų Sąjunga nebuvo pirmoji valstybė, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę.

Anksčiau Lietuvos nepriklausomybę jau buvo pripažinusios daugiau nei 50 šalių.

Įstatymą išleido, bet pavėluotai

Rusijos Dūmos deputatas, ragindamas „atšaukti“ Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą, bedė pirštu į sudėtingą ir sunkiai įgyvendinamą procedūrų grandinę, numatytą įstatyme „Dėl sąjunginės respublikos išstojimo iš SSRS klausimų sprendimo tvarkos“.

Tačiau šis įstatymas, gerokai apsunkinęs procedūrą ir pavertęs išstojimą iš SSRS beveik neįmanomu dalyku, buvo priimtas tik 1990 metų balandžio 3 dieną, o Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba paskelbė nepriklausomybės atkūrimą 1990 metų kovo 11 dieną.

Tai reiškia, kad sprendimo priėmimo metu net sovietinės teisės atžvilgiu buvo laikomasi įstatymų ir Lietuvos atsiskyrimas buvo teisėtas.

J.Fiodorovo absurdiškas pasiūlymas prieštarauja net ir sovietinės teisės aktų normoms, kurių, jo nuomone, Rusijos Federacija privalo laikytis.

„Scanpix“ nuotr./Sovietų kariniai Vilniuje pirmosiomis dienomis po nepriklausomybės paskelbimo
„Scanpix“ nuotr./Sovietų kariniai Vilniuje pirmosiomis dienomis po nepriklausomybės paskelbimo

Niekiniai argumentai

Buvęs pirmasis faktinis mūsų šalies vadovas ir Nepriklausomybės akto signataras Vytautas Landsbergis įspėjo, kad tokios iniciatyvos gali reikšti pavojingas Kremliaus užmačias.

„Šitas atšaukinėjimas jokios teisinės prasmės neturi, – 15min teigė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. – Bet kartu tai yra signalas, kad Kremliuje planuojamas užpuolimas.“

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vytautas Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vytautas Landsbergis

Anot jo, Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo atšaukimas, net jei tikrai įvyktų, būtų niekinis sprendimas. Maskva esą lygiai taip pat gali atšaukti JAV pripažinimą, Lietuva – Rusijos.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigia, kad Rusijos Valstybės Dūmoje užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siekiama panaikinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimą, yra politinė šizofrenija.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dainius Žalimas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Dainius Žalimas

Anot jo, taip vertinti galima visų pirma dėl to, kad valstybės pripažinimo aktas yra neatšaukiamas – jokia valstybė negali atšaukti kitos šalies pripažinimo.

„Netgi būtų galima paklausti, ar turi teisę Rusijos Federacija naikinti Sovietų Sąjungos teisės aktus. Reikėtų pasakyti vieną dalyką, kad akto teisėtumą apsprendžia ne kokios nebesančios Sovietų Sąjungos konstitucijos nuostatos, o tarptautinės teisės nuostatos.

Šitas aktas buvo padarytas pagal tarptautinę teisę, jis visiškai galioja. Vadinasi, nėra jokio pagrindo po daugiau nei 30 metų jo ginčyti.

Dar kartą pakartosiu, jis yra neatšaukiamas, jo pagrindu yra įvykusios jau visos pasekmės“, – sakė D.Žalimas.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs