„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 04 05

Rusų propagandininkai pažėrė melagienų apie Bučos skerdynes: prieštarauja patys sau

Po neįtikėtino žiaurumo skerdynių Ukrainos Bučos mieste, Rusijos valdžia ėmė aiškinti, esą šalies kariai „nenužudė nė vieno civilio“, o visą pasaulį šokiravę vaizdai neva surežisuoti ir tėra „Ukrainos provokacija“. Pagrindinis argumentas, kuriuo remiamasi bandant išsisukti, – aiškinimai, neva rusų kariai pasitraukė iš Bučos prieš kelias dienas. Tačiau tokiai versijai prieštarauja ir paskelbta organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaita, ir net anksčiau platinta rusiška propaganda.
Karas Ukrainoje. Buča
Karas Ukrainoje. Buča / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Prokremlišką propagandą platinančiame naujienų portale „Komsomolskaja pravda“ (KP) žurnalistas Aleksandras Kocas publikavo straipsnį, pavadintą „Kodėl Bučos skerdynės yra melas?“.

Straipsnyje A.Kocas bando atrasti „įrodymų“, kad Rusijos pajėgos karo nusikaltimų užimtoje teritorijoje nevykdė, o visi gatvėse užfiksuoti žuvusių civilių kūnai – Ukrainos pajėgų darbas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Buča
AFP/„Scanpix“ nuotr./Buča

Kremliui lojalus žurnalistas

Oficialioje A.Koco biografijoje nurodoma, kad jis KP dirba nuo 1999 metų.

Per tą laiką jis ne kartą buvo apdovanotas aukščiausiais šalies apdovanojimais. Tarp jų – 1 mln. rublių stipendija iš Rusijos premjero Michailo Mišustino rankų ir Rusijos prezidento teikiami I ir II laipsnio ordinai „Už nuopelnus tėvynei“.

Taip pat nurodoma, kad A.Kocas už 2013 metų pabaigos įvykių Donbase ir Kryme nušvietimą pakliuvo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) akiratin.

Įvažiavimas į šalį jam uždraustas, tad į Bučą žurnalistas nuvykęs nebuvo nei Rusijos apgulties metu, nei po jos, jau išlaisvinus miestą.

VIDEO: Žiaurūs vaizdai iš Bučos – V.Zelenskis šiuos karo veiksmus vadina genocidu, o Rusija kaltę neigia

Bučoje buvo, bet ne šiemet

Publikacijoje A.Kocas rašo, kad „buvo miestuose, panašiuose į Bučą Kyjivo srityje“.

„Mačiau, kaip keitėsi vietinių požiūris į Rusijos kariuomenę. Iš pradžių buvo baimė – tai nuolatinio „smegenų plovimo“ per televiziją pasekmė. Tuomet imdavo žvelgti atsargiai, o kai nugalėdavo smalsumas – išlįsdavo iš rūsių. Paskui sekdavo verslus požiūris – vietiniai pradėdavo vykdyti natūrinius mainus su kariais. Mes, pavyzdžiui, generatorių benziną keitėme į pieną ir varškę.

Be to, pieno nereikalavome, davėme degalų nemokamai. Tačiau vietiniai laikė savo pareiga „atsimokėti“. Kariai atiduodavo jiems sausus davinius, atveždavo vaistų. O jei ką ir priversdavo leistis į rūsį, tai tik dėl jų pačių saugumo“, – publikacijoje pasakoja A.Kocas.

KP karo korespondentas Bučos žudynių analitiką pateikia remdamasis įspūdžiais, kuriuos patyrė „lankydamas panašius miestelius Kyjivo apskrityje“.

Svarbus akcentas – tekstas parašytas taip, kad susidaro įspūdis, jog Bučoje A.Kocas lankėsi vos prieš savaitę, tačiau pastarąjį kartą Ukrainoje jis buvo maždaug prieš 8 metus.

Apkaltino Ukrainą

Netrukus po to, kai viso pasaulio žiniasklaidą apskriejo kraupūs vaizdai, užfiksuoti atlaisvinus Bučą nuo rusų karių, Kremliaus propagandos ruporai ėmė aktyviai platinti žinią, kurią savo tekste kartoja ir A.Kocas.

„Tiesa ta, kad Rusijos kariuomenė išvyko iš Bučos, kai persigrupavo likus kelioms dienoms iki „okupacijos aukų“ aptikimo.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ne iš karto tai suprato ir dar beveik tris dienas apšaudė miestą artilerija, nuo kurios galėjo nukentėti civiliai“, – KP straipsnyje tvirtina A.Kocas.

Tačiau tokie paaiškinimai prieštarauja tam, ką pačios Rusijos propaganda skelbė vos kelios dienos prieš Bučos išlaisvinimą.

Balandžio 1 dieną oficiali Rusijos gynybos ministerijos žiniasklaidos priemonė – televizija ir naujienų portalas „Zvezda“ – paskelbė, kad rusai „pilnai kontroliuoja“ Bučos rajoną, taip pat teritorijas nuo Irpinės upės.

Tačiau jau balandžio 3 dieną tas pats naujienų portalas paskelbė, kad Rusijos kariai paliko Bučą „likus keturioms dienoms iki to, kai žiniasklaidoje pasirodė karo nusikaltimų įrodymai“ – tai yra kovo 30 dieną.

„Facebook“ nuotr./Rusijos propaganda skelbia prieštaringas žinutes apie Bučą
„Facebook“ nuotr./Rusijos propaganda skelbia prieštaringas žinutes apie Bučą

Kremliaus melą demaskuoja ir palydovinės nuotraukos

Palydovų padarytos nuotraukos taip pat paneigia Maskvos pareiškimus, kad Bučos gatvėse gulintys lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.

Pirmadienį paskelbtoje kovo viduryje padarytoje nuotraukoje matyti, kad Bučos gatvėse keletas civilių lavonų guli gatvėje tose pačiose vietose, kur, anot Ukrainos pareigūnų, jie buvo rasti atsitraukus Rusijos pajėgoms, kelias savaites kontroliavusioms tą teritoriją į šiaurės vakarus nuo sostinės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Buča
AFP/„Scanpix“ nuotr./Buča

„Didelės raiškos „Maxar“ palydovo nuotraukos, padarytos virš Bučos Ukrainoje (į šiaurės vakarus nuo Kyjivo), patvirtina ir pagrindžia pastaruosius socialinių tinklų vaizdo įrašus ir nuotraukas, rodančias kūnus, gulinčius gatvėse ir paliktus atvirose vietose ištisas savaites“, – sakoma pirmadienį bendrovės „Maxar Technologies“ atstovo Stepheno Woodo paskelbtame pranešime.

JAV dienraštis „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriama analizuojama padėtis, užfiksuota Bučos Obelų gatvėje. Balandžio 1–2 dienomis nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad šioje gatvėje guli virtinės žmonių kūnai, o palyginus su vaizdu, matomu anksčiau padarytose palydovinėse, nuotraukose daroma išvada, kad lavonai ten gulėjo mažiausiai prieš tris savaites, kai miestą tebekontroliavo Rusijos pajėgos.

Pasiekė kraupūs liudijimai

Balandžio 3 dieną tarptautinei žiniasklaidai pavyko pakalbinti Rusijos karių vykdytų skerdynių Kyjivo priemiestyje Bučoje liudininkus.

Vietos gyventojai žurnalistams atskleidė, kaip rusų kariai elgėsi užimtoje teritorijoje – civiliai buvo žudomi be atvangos, o nužudytųjų kūnai dienomis gulėdavo gatvėse.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ savo naujausioje ataskaitoje praneša apie užfiksuotus nusikaltimų prieš civilius gyventojus atvejus okupuotuose Ukrainos Černihivo, Charkivo ir Kyjivo regionų rajonuose.

Organizacija skelbia apie pakartotinio išžaginimo atvejį; du skubios mirties bausmės vykdymo atvejus – vienas šešių vyrų, kitas – vieno vyro; kitus neteisėto smurto ir grasinimų civiliams atvejus nuo 2022 metų vasario 27 dienos iki kovo 14 dienos.

Kariai taip pat buvo susiję su civilinio turto, įskaitant maistą, drabužius ir malkas, grobstymu. Tie, kurie įvykdė šiuos veiksmus, yra atsakingi už karo nusikaltimus, praneša „Human Rights Watch“.

„Human Rights Watch“ pranešime teigiama, kad šios organizacijos atstovai asmeniškai arba telefonu apklausė 10 žmonių, įskaitant liudininkus, nukentėjusius ir Rusijos okupuotų teritorijų vietinius gyventojus. Kai kurie žmonės, siekdami apsaugoti, prašė juos pristatyti tik pagal jų vardus arba slapyvardžius.

Visa tai – tik maža dalis Rusijos pajėgų vykdytų nusikaltimų okupuotose srityse.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Šiame straipsnyje pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų, kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija. Jei jums nėra 18 metų, prašome spausti NE ir neatidaryti šio straipsnio. Jei jums jau yra 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Taip
Ne