Informacinį vakcinų lapelį primenančiame paveikslėlyje, kuris platinamas socialiniuose tinkluose pažerta gausybė tiesos neatitinkančių teiginių.
15min patikrino išvardytas melagienas ir pateikia paaiškinimą, dėl ko ši informacija klaidinanti.
Gavo galutinį patvirtinimą
Tvirtinama, kad vakcinoms suteiktas tik laikinas skubiosios pagalbos leidimas (EUA angl. Emergency Use Authorization).
Nepaisant to, kad Europos Sąjungoje (ES) ir JAV registruotomis pagrindinių – „AstraZeneca“, „Pfizer“ ir „Moderna“ – gamintojų vakcinomis jau paskiepyta daugybė milijonų žmonių visame pasaulyje, skiepų priešininkai vis dar griebiasi „arkliuko“ tvirtindami, esą šios yra tik medicininis eksperimentas, nes nėra patvirtintos galutinai.
Manipuliacijas apie „eksperimentines vakcinas“ jau anksčiau sklaidė įvairūs sveikatos specialistai.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Vytenis Povilas Andriukaitis buvo griežtas atsakydamas, ar sukurtos vakcinos nuo COVID-19 yra eksperimentinės.
„Kai vakcina yra aprobuota, ji nėra eksperimentinė. Taip, vakcina pradžioje yra eksperimentinė, po to klinikiniame tyrime, po to autorizavime ir po to ji negali būti vadinama eksperimentine. Taškas. Todėl jokio eksperimento nevykdome“, – tvirtino jis.
Vadinamasis „Emergency use authorization“ (EUA) išduodamas kilus rimtoms grėsmėms visuomenės sveikatai.
Leidimas skubiam vakcinų naudojimui išduodamas tik po to, kai pastarosios praeina trijų fazių medicininius tyrimus su savanoriais ir daugybę lygių išsamių patikrų.
Po tokio leidimo išdavimo toliau atidžiai stebimas vakcinų poveikis ir registruojami galimi šalutiniai reiškiniai.
Vėliau vakcinos naudojimą, įvertinus visas aplinkybes, dar turi patvirtinti Europos vaistų agentūra (EVA) ir PSO.
Galutinis vakcinos patvirtinimas gaunamas jei kompanija dėl jo kreipiasi atlikus reikiamas procedūras.
Tą padaryti galima turint naujus veiksmingumo duomenis ir išsamią analizę, apimančią daugiau nei 12 000 pilnai vakcinuotų asmenų stebėjimą pusės metų laikotarpiu.
Rugpjūčio 23 dieną JAV maisto ir vaistų administracija galutinai patvirtino „Pfizer-BioNTech“ vakciną nuo koronaviruso 16 metų ir vyresniems žmonėms skiepyti.
Sezoninės alergijos – ne kliūtis
Melagienoje aiškinama, neva asmenims, turintiems sezoninių alergijų, šienligę, sergantiems saulės ar šalčio alergijomis skiepytis griežtai draudžiama. Tai nėra tiesa.
Šeimos gydytojus vienijančios asociacijos prezidentas Julius Kalibatas pažymi, kad alergija vakcinos komponentams – itin retas reiškinys.
Lietuvoje suleidus per milijoną vakcinos dozių pasitaikė vos keli anafilaksinio šoko atvejai, rodantys, kad pacientas yra alergiškas vakcinai.
Tokiems asmenims tolesnis skiepijimas negalimas.
Anafilaksija yra reta, ūmi, labai stipri alerginė reakcija, kuri gali sukelti šoką, tynį ir kvėpavimo sutrikimus.
Paprastai ji pasireiškia per kelias minutes nuo alergijos šaltinio poveikio.
„Dabar žmonės, nenorėdami skiepytis, sako gydytojams, kad jiems yra alergija, sunki jos forma.
Nurodo, kad įkandus bitei ar vapsvai jiems labai skaudėjo, sutino, aptemo akyse, net pykino.
Tuo jie motyvuoja sakydami, kad bus alergiški ir vakcinai, todėl nesiskiepija. Bet medicininiu požiūriu alergija vabzdžių įkandimams ir alergija vakcinai nieko bendro neturi“, – jau anksčiau komentuodamas 15min pabrėžė profesorius.
Vaisingumui nekenkia
Informacinį lapelį imituojančioje melagienoje tvirtinama, kad „vakcinos kontraindikuotinos visiems jauniems ar besiruošiantiems tapti tėvais“. Tai irgi nėra tiesa.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja dr. Rugilė Pilvinienė akcentavo, kad visos ES registruotos vakcinos nuo koronaviruso yra ištirtos ikiklinikiniais ir klinikiniais tyrimais.
Tiek šių vakcinų, tiek bet kokio kito vaisto toksiškumas vertinamas ikiklinikinių tyrimų (t. y., tyrimų, atliekamų su gyvūnais) metu.
„Kuriant vakcinas nuo COVID-19 ligos, be bendrojo toksiškumo tyrimų buvo atlikti poveikio reprodukcijai (t. y., dauginimuisi) ir vystymuisi tyrimai.
Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo toksinio poveikio nėštumui, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparodė.
Vakcinų sudėtyje esančios medžiagos nesąveikauja su žmogaus DNR ir nesukelia genetinių pokyčių, nes nepatenka į ląstelės branduolį, kuriame yra DNR.
Kitaip tariant, nėra biologinio mechanizmo, dėl kurio galėtų pasireikšti DNR pažaida ar kokios nors mutacijos.
Tai yra labai svarbus argumentas, kuris turėtų nuraminti jaunus žmones, besibaiminančius dėl savo reprodukcinės funkcijos ateityje“, – tvirtino dr. R.Pilvinienė.
Siūloma skiepytis nėščiosioms
Melagienoje tvirtinama, neva dar viena kontraindikacija dėl kurios nerekomenduojama skiepytis – nėštumas.
Tačiau medikų rekomendacijos priešingos – jie siūlo besilaukiančioms moterims apsaugoti save ir kūdikį.
Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD), įvertinusi naujausią mokslinę informaciją, kitų pasaulio specialistų bei atsakingų organizacijų rekomendacijas, teigia, kad tiek pastoti planuojančioms, tiek vaikelio besilaukiančioms, tiek kūdikį žindančioms moterims skiepytis nuo COVID-19 saugu ir netgi rekomenduojama.
Kontraindikacijos – kaip kitų vakcinų
Siekiant pasėti kuo daugiau abejonių vakcinomis, dezinformacijoje aiškinama, kad skiepytis neturėtų asmenys, besiskundžiantys bent menkiausiu galvos skausmu, taip pat sergantys depresija ar nerimo sutrikimu. Tai – netiesa.
„AstraZeneca“, „Pfizer“ ir „Moderna“ gamintojų vakcinų informaciniuose lapeliuose nėra tokių kontraindikacijų.
Situacijos, kai skiepytis nėra rekomenduojama, yra žinomos ir vienodos visų skiepų atvejais.
Negalima skiepyti tų žmonių, kurie yra alergiški kuriai nors vakcinos informaciniuose dokumentuose nurodytai veikliajai ar pagalbinei medžiagai.
Jei pasiskiepijus pasireiškė anafilaksinė ar kita sunki alerginė reakcija, kitos tos vakcinos dozės yra kontraindikuotinos.
Medikai gali nerekomenduoti skiepytis sergant tam tikrais imuninės sistemos sutrikimais (pvz., įgimtais imunodeficitais) ar taikant medikamentinį gydymą (pvz., chemoterapiją, kaulų čiulpų ar kitų organų transplantaciją ar vartojant dideles steroidų dozes).
Sergantis, karščiuojantis ar bet kokios ligos ūmiu periodu žmogus neskiepijamas.
Asmenims, pasiskiepijusiems nuo kitų ligų, pavyzdžiui erkinio encefalito, rekomenduojama palaukti apie porą savaičių ir tik tuomet skiepytis nuo COVID-19.
Koronavirusu persirgusiems ir daug antikūnų turintiems asmenims taip pat rekomenduojama palaukti, kol jų skaičius sumažės – tuomet šalutinių reiškinių tikimybė bus gerokai mažesnė.
Vadovaujantis mokslinių tyrimų rezultatais, persirgusiems gyventojams rekomenduojama skiepytis praėjus 180 dienų po ligos nustatymo.
Kai kurie tyrimai rodo, kad asmenims, sergantiems depresija, kitais psichikos sveikatos sutrikimais, imuninis atsakas po vakcinos gali būti sumažėjęs, tačiau ji vis dar apsaugo nuo susirgimo ir hospitalizacijos, todėl rekomenduojama skiepytis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
-
Naujas melas: Izraelyje miršta pasiskiepiję ir lengvai COVID-19 susirgę žmonės
-
Tiesa ar melas? A.Gedvilas: pasiskiepijusių tikimybė mirti didesnė 8,45 karto
-
Tiesa ar melas? D.Kepenis: žurnale „The Lancet“ skelbiama, kad kaukės bevertės
-
Tyrimas: „Moderna“ vakcina sukuria dvigubai daugiau antikūnų nei „Pfizer“
