Pasak jo, karo tarnybą atliekant po mokyklos, nereikia nuspausti pauzės mygtuko jau pradėtame kurti savarankiško gyvenimo kelyje.
„Tiesa, kartais pagalvoju, kad į kariuomenę atėjęs po mokyklos, kažin, ar nebūčiau nusprendęs čia pasilikti ir pratęsti profesionalaus kario karjeros“, – atvirauja Matas.
Gautas šaukimas nenustebino
Panevėžyje gimęs ir augęs, Vilniuje komunikacijos studijas baigęs jaunuolis iki tarnybos pradžios pusantrų metų dirbo pokyčių komunikacijos agentūroje, kur užsiėmė renginių organizavimu. Pradėjęs nuo praktikanto pozicijos, jaunuolis sparčiai kopė karjeros laiptais, tačiau šiemet gegužę gautas šaukimas laikinai pristabdė tolesnius profesinius planus.
Manau, toks supratimas ne vienam jaunuoliui padėtų vėliau renkantis tinkamiausią gyvenimo kelią.
Visgi pats šaukimas į kariuomenę Mato pernelyg nenustebino – jaunuolis žinojo galįs pirmus metus po studijų išvysti savo pavardę prievolininkų sąraše. Tačiau tiek mama, tiek sužadėtinė dėl jam teksiančių išbandymų nerimavo bei jaudinosi labiau nei jis pats.
„Aišku, pradžioje ir pačiam kilo dvejonių, ar nenukentės iki tol kurtas gyvenimas, susimąsčiau, kas laukia kariuomenėje. Tačiau neleidau nerimastingoms mintims įsisiautėti prisiminęs, ką esame kalbėję su tėčiu – karo tarnyba yra pareiga, kurią privalu atlikti, tai būtina siekiant ginti valstybę, šeimą ir viską, kas tau rūpi“, – sako Matas.
Drąsos ir pasitikėjimo savo jėgomis įkvėpė ir draugų bei kolegų palaikymas, pozityvus aplinkinių požiūris į pačią karo tarnybą.
Realybė – kitokia nei vaizduotėje ar filmuose
Dar daugiau pozityvumo Mato galvoje įnešė pirmosios dienos Margirio batalione.
„Prieš atvykdamas tikėjausi vadų šauksmų, gainiojimo, šalto dušo tiek tiesiogine, tiek netiesiogine prasme. Laukiau panašių gyvenimo sąlygų kaip sovietinio stiliaus nerenovuotuose universiteto bendrabučiuose. Atvykęs buvau nustebintas naujos infrastruktūros ir sutvarkytos aplinkos. Nors pakelto balso kariuomenėje sulaukiau, greitai supratau, kad tai nėra daroma siekiant kažką pažeminti – komandos duodamos garsiai tik tam, kad visi aiškiai viską išgirstų“, – tikina karys.
Karinių žinių pritaikymas praktikoje taip pat gerokai skyrėsi nuo ankstesnių įsivaizdavimų.
„Žaidžiant kompiuterinius žaidimus ginklo valdymas atrodo paprastas, o filmuose matomas nerūpestingas kulkų laidymas į visas puses nėra toks gąsdinantis, tačiau supratus galimo karo realybę bei kariui tenkančią atsakomybę, požiūris į tarnybą ir jos prasmę pasikeičia iš esmės. Aš supratau, kokia atsakomybė tenka kariui, siekiančiam ginti savo šalį ir jos laisvę, ir tai tikrai nėra taip lengva kaip gali pasirodyti „geiminant“ ar žiūrint filmus“, – sako Matas.
Nuo rutinos gelbsti užduočių įvairovė
Klausantis jo, šauktinio kasdienybė gali pasirodyti kiek monotoniška. Keltis – 6 val. ryte. 6:10 – mankšta, po jos – metas kloti lovą, tvarkytis, apsiskusti, pasiruošti dienos darbams. Sotūs pusryčiai, po jų – rytinis patikrinimas, ar tvarkinga išvaizda, uniformos, tinkamai nuvalyti batai. Po to darbotvarkė priklauso nuo savaitės dienos: pirmadienis dažnai skirtas pasirengti tolesnėms savaitės pratyboms ar kitoms užduotims, nuo antradienio iki ketvirtadienio – pratybos, koviniai šaudymai, kitos tarnybos užduotys.
Prieš vakarienę – ginklų valymas, ekipuotės tvarkymas. Pavakarieniavus – laisvas laikas, kurio metu galima naudotis telefonu, susisiekti su artimaisiais, treniruotis sporto komplekse.
Tačiau Matas tikina, kad kasdienė rutina anaiptol nėra nuobodi: „Darbotvarkė nuolat keičiasi, laukia vis kitokios užduotys, kiekvieną dieną daug skirtingo veiksmo – todėl ir neatsibosta“. Per penkis tarnybos mėnesius Matas atvirauja gavęs kelias smulkias nuobaudas.
Tikina, kad kasdienė rutina anaiptol nėra nuobodi.
„Dažniausiai klaidingas šauktinių elgesys yra „baudžiamas“ komandinėmis užduotimis. Manau, taip formuojama bendra komandinė atsakomybė – tuo pačiu tai skatina nebenusižengti, nes išties nesmagu, kai už tavo klaidas turi atsakyti ir kiti žmonės“, – sako šauktinis.
Šeimos ir draugų Matas labiausiai ilgėjosi tarnybos pradžioje – pirmąsias tris savaites šauktiniai negali susitikti su artimaisiais. Tačiau davus priesaiką tvarka keičiasi. Dabar jaunuolis grįžta į namus beveik kiekvieną savaitgalį – išskyrus tuos savaitgalius, kuomet tenka budėti tarnyboje.
Užtarnauti sidabriniai pentinai
Iš ligšiolinių patirčių tarnyboje Matui labiausiai įsiminė Pabradėje vykęs „Pentinų žygis“.
„Tai tradicinis Jungtinių Valstijų armijos kavalerijos išbandymas, trunkantis ilgiau nei parą. Vasaros karštyje beveik be miego šliaužėme, bėgome, atlikome nemažai atsispaudimų, ruošėme kovai „M1 Abrams“ tankus ir minosvaidžius, vykdėme jėgos, ištvermės ir taktinių įgūdžių reikalaujančias komandines užduotis, bendradarbiaudami kartu su mūsų sąjungininkais iš JAV“, – pasakoja karys.
Nors žygis pareikalavo daug fizinių jėgų, tačiau Matas džiaugiasi galėjęs susipažinti su sąjungininkų ginkluote ir jų naudojamomis taktikomis, pabendrauti su JAV kariais: „Išties didžiuojuosi įveikęs šį daug jėgų ir užsispyrimo kainavusį iššūkį bei užsitarnavęs sidabrinius pentinus“.
Įgytas patirtis perkels į civilinį gyvenimą
Privalomoji 9 mėnesių karo tarnyba Matui baigsis 2025 m. vasarį. Tačiau jau dabar įgytas patirtis jaunuolis galėtų vardyti ilgai. Pradedant nuo karinių žinių – Matas sakosi išmokęs valdyti pėstininko ginklą, atlikti skyriaus vado pareigas, tinkamai reaguoti į taktines situacijas pasalose ir gynyboje.
„Šios žinios leis būti geriau pasiruošusiam ginti Lietuvą, jei tik to prireiktų ateityje. Tačiau dar daugiau dalykų, kurių išmokau tarnyboje, sėkmingai pritaikysiu ir civiliniame gyvenime. Per tarnybos mėnesius tapau reiklesnis tiek sau, tiek kitiems, labiau užsispyręs, tuo pačiu ir labiau pasitikintis savimi bei savo sugebėjimais.
Išmokau geriau valdyti savo laiką, planuoti darbus, greičiau juos įvykdyti.
Supratau komandinio darbo galią ir įtaką užduoties sėkmei. Išmokau geriau valdyti savo laiką, planuoti darbus, greičiau juos įvykdyti. Galų gale, šiuo metu esu geriausios fizinės formos – niekada nesu padaręs tiek daug atsispaudimų kiek galiu padaryti dabar. Bendrai imant, karo tarnybos patirtis praturtino mane, leido geriau suvokti, ko noriu ir ko nenoriu iš tolesnio gyvenimo“, – sako Matas.
Tarnyba – tai gyvenimo nuotykis
Pasak šauktinio, visuomet buvo ir bus tokių žmonių, kurie karo tarnybą prilygina prievartiniam darbui, kančiai.
„Tačiau iš tiesų karo prievolė suteikia daug linksmų patirčių, padeda surasti naujų draugų. Be to, būdamas kariu ilgainiui pasijunti gerokai tvirtesnis – ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Imi labiau pasitikėti savimi ir jautiesi išties kietas“, – atvirauja Matas.
Todėl Margirio bataliono karys būsimiems šauktiniams linki žiūrėti į tarnybą kaip į gyvenimo nuotykį, kuris suteiks vertingų žinių, leis atrasti naujas draugystes bei paliks nepamirštamus prisiminimus.
„Taip, kartais bus nelengva, reikės įdėti pastangų, įveikti save, tačiau būtent taip tobulėja asmenybė. Prieš tarnybą būtinai siūlyčiau pasportuoti, paruošti kūną fiziniams išbandymams.
Tačiau svarbiausia iš anksto žinoti – mažai kur gyvenime patirsite tai, ką galite patirti karo tarnyboje: bėgiojimas miškais, miegas po atviru dangumi, šaudymas iš ginklo, naktiniai žygiai, judėjimas kariniu transportu ir visa tai jungianti bendrystė, kurią jaučia ginklo broliai, įveikę sunkumus kartu“, – dalijasi patarimais karo prievolininkas.
