Po balsavimo Seimo salėje nuaidėjo plojimai.
Viena iš Partnerystės įstatymo pataisų iniciatorių, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad tai – ne pabaiga, o partija ir toliau sieks visų šalies piliečių lygybės.
„Noriu padėkoti kolegoms, kurie palaikėte projektą. Noriu pasakyti visiems tiems žmonėms, kurie stebėjote posėdį ir kurie laukė projekto. Sudėtinga atmosfera, daug neapykantos, daug dezinformacijos, melagienų.
Bet tai nėra pabaiga. Mes toliau sieksime pokyčių, sieksime, kad visi žmonės būtų lygūs prieš įstatymą, kad niekas nebūtų paraštėse ir Lietuva ne tik pasididžiuodama kovotų už žmogaus teises kaimynystėje, kitur, tačiau taip pat užtikrintų ir savo žmonių teises.
Tai – ne pabaiga, duodu žodį visiems, kam svarbu.
Tai – ne pabaiga, duodu žodį visiems, kam svarbu“, – virpančiu balsu kalbėjo A.Armonaitė.
Frakcijose nuomonės išsiskyrė
Vieningą palaikymą Partnerystės įstatymo pataisoms valdančiųjų gretose išreiškė tik Laisvės frakcijos atstovai.
Liberalų sąjūdžio frakcijoje Juozas Baublys ir Jonas Varkalys balsavo „prieš“, Viktoras Pranckietis susilaikė.
Seimo konservatorių frakcijoje „už“ balsavusių buvo dauguma, „prieš“ pasisakė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis, Edmundas Pupinis, Valdas Rakutis, Algis Strelčiūnas, Antanas Matulas, Paulius Saudargas, Arvydas Pocius, Justinas Urbanavičius, Antanas Čepononis, Kazys Starkevičius ir Laurynas Kasčiūnas, balsuodami susilaikė Jonas Gudauskas, Vytautas Juozapaitis ir Dainius Kreivys.
Vieningai „prieš“ dėl pataisų balsavo opozicinė Lietuvos regionų frakcija, nepritarimą taip pat išreiškė „darbiečiai“ balsuodami „prieš“ arba susilaikydami.
Opozicijoje veikiančių „valstiečių“ balsai pasidalijo: dauguma balsavo „prieš“, vienas susilaikė, bet trys – Lukas Savickas, Rūta Miliūtė ir Tomas Tomilinas – balsavo „už“.
Pastarasis, beje, Seime rėžė aistringą kalbą.
„Prašome laikyti mano pasisakymą mano asmenine nuomone. Galite netapatinti jos su šita puse“, – kalbėjo „valstietis“ mostelėdamas kolegų frakcijoje pusėn.
Ragino gerbti homoseksualus ir ieškoti kompromiso
Savo kalboje T.Tomilinas pabrėžė, kad homoseksualai yra žmonės ir juos reikia gerbti, o dėl Partnerystės įstatymo esą būtina rasti kompromisą.
„Mes šiandien spėliojam, kaip elgsis prezidentas, ar degs laužai prie Seimo, ar bus nepaliaujami mitingai. Normali parlamentinė diskusija daro stebuklus.
Ir taip, už šį projektą, kaip jis šiandien surašytas, priėmimo metu aš negalėsiu balsuoti. Reikės daryti kompromisus, reikės ieškoti išeičių, reikės patenkinti visas puses. Ir konservatyvi, ir liberali, ir kairioji šiuo klausimu yra pasidalinusios, neranda sutarimo.
Homoseksualūs asmenys yra žmonės, ir todėl <...> gali šiek tiek būti panašu į santuoką.
Bet pirmiausia, kolegos, susitarkim, homoseksualūs asmenys yra žmonės, ir todėl <...> gali šiek tiek būti panašu į santuoką, nes tai tie patys lietuviai, tie patys žmonės. Jų DNR yra tokia pat, todėl mes pirmiausia turime gerbti juos kaip žmones.
O toliau mes diskutuojame, kaip geriausiai realizuoti Partnerystės įstatymo raidę.
Aš šioje šalyje esu dauguma. Aš turiu šeimą, aš jaučiuosi dauguma, manęs niekas neskriaudžia, aš nejaučiu dėl to jokių kompleksų, mano šeimai nėra jokios grėsmės.
Politikai diskusiją kaitina, jie ir privalo žmones nuraminti, rasti kompromisus, gerbdami visas nuomones“, – kalbėjo T.Tomilinas.
Įstatymas, kuris gali keisti gyvenimus
Opozicinėje socialdemokratų frakcijoje balsai dėl Partnerystės įstatymo taip pat pasidalijo – šeši parlamentarai balsavo „už“, penki – „prieš“.
Kaip dėl Partnerystės įstatymo pataisų balsavo kiekvienas Seimo narys, galite patikrinti čia.
Prieš pateikimą prie Seimo įvyko Partnerystės įstatymo projekto palaikymo akcija.
Į Seimo tribūną stojusi Seimo pirmininkė teigė, kad Partnerystės įstatymas gali ne tik sureguliuoti, bet ir pakeisti gyvenimus.
„Nuo mūsų galutinio sprendimo priklausys, kaip toliau gyvens šimtai tūkstančių žmonių, dešimtys tūkstančių porų, mūsų šalies piliečių“, – kalbėjo ji.
V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad priėmus Partnerystės įstatymą, piliečiai turės daugiau teisių, saugumo ir pagarbos:
„Sutinku su vienu iš opozicinių partijų lyderių – turime galimybę parodyti, kiek gerbiame savo piliečių teises turėti tai, ką turi kiti.“
Seimo konservatorius Mykolas Majauskas pažymėjo, kad giliai katalikiškos šalys jau seniai yra įteisinusios partnerystę.
„Ir dėl to nė viena tradicinė šeima nesugriuvo“, – pridūrė jis.
Mano, kad bandoma apeiti Konstituciją
Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Rita Tamašunienė teigė, kad teikiamos Partnerystės įstatymo pataisos yra perteklinės.
„Visa tai, kas aktualu žmonėms, pasirinkusiems kitokią gyvenimo ir sugyvenimo formą, galima įtvirtinti Civiliniame Kodekse, gauti informaciją, turtinius santykius ar dalinės nuosavybės dalykus įteisinti. Jūsų įstatymas yra Civilinio Kodekso ir visų lydinčiųjų kratinys“, – aiškino politikė.
Kodėl jūs bandote apeiti Konstituciją ir joje įtvirtintą šeimos sampratą?
„Kodėl jūs bandote apeiti Konstituciją ir joje įtvirtintą šeimos sampratą, nepasirinkdami kelio sureguliuoti santykius tam tikrose Civilinio Kodekso knygose?“ – klausė ji.
V.Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Partnerystės įstatyme šeimos samprata niekaip nėra diskutuojama:
„Tai nėra šio įstatymo reikalas. Šiuo įstatymu mes tiesiog apibrėžiame nesusituokusių, bet kartu gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius.“
Kalbėdama apie Civilinio Kodekso pakeitimus ir siūlymus įteisinti jungtinės veiklos susitarimus, V.Čmilytė-Nielsen vertino, kad tai – pelno siekiančio verslo forma.
„Manyčiau, mes turėtume būti teisingi ir nediskriminuojantys visų žmonių atžvilgiu, matyti tuos šimtus tūkstančius žmonių, kurie dėl vienos ar kitos priežasties santuokos nesudaro“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Seimo posėdžio transliacija:
Teiktu projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas „dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, su tikslu sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Siekiama išspręsti praktines problemas
Projektu siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, tai yra pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.
Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kita.
Pataisose numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo.
Taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturėtų bendrų nepilnamečių vaikų.
Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu.
Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.
Įvaikinimo klausimas neliečiamas
Pataisomis nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo.
Visgi partnerystės instituto oponentai nuogąstauja, kad įtvirtinus šį institutą ilgainiui tos pačios lyties asmenims būtų sudaryta galimybė įsivaikinti vaikus.
Pataisas dėl partnerystės registravo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vedlė V.Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis.
Taip pat – premjerė Ingrida Šimonytė, jos kolega konservatorių frakcijoje Andrius Navickas, Laisvės partijos atstovai Tomas Vytautas Raskevičius ir frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė bei Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Parašą padėjo ir opozicionierius Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
„Valstiečiai“ ir krikdemai turi kitą projektą
Tikslą pakeisti įstatymus ir įteisinti lyčiai neutralią partnerystę valdantieji TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija įsirašė į koalicijos sutartį.
Tiesa, joje priduriama, kad dalies partijos narių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.
Trylika Seimo konservatorių, atstovaujančių krikdemiškajam flangui, išreiškė atskirąją nuomonę ir partnerystės įteisinimo klausimą Lietuvoje pasiūlė spręsti referendumu.
Palaikymą tokiam siūlymui išreiškė ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Opozicijoje veikiantys „valstiečiai“ ir keletas krikdemų vietoje Partnerystės įstatymo pasiūlė įtvirtinti sutartis dėl bendro gyvenimo, kurias galėtų sudaryti ne tik poros, bet ir, pavyzdžiui, kartu gyvenantys giminaičiai.
Šios 2017 metais registruotos pataisos dėl bendro gyvenimo sutarčių Seime praėjo pateikimo stadiją, bet toliau nebuvo svarstytos, nes užstrigo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
