Interviu LRT televizijos laidai Seimo pirmininkė davė dar praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje – po susitikimo su Šeimų sąjūdžio atstovais.
Į jį atvyko trys Šeimų sąjūdžio atstovai – Raimondas Grinevičius, Artūras Orlauskas ir Algimantas Rusteika. Jie reikalavo sveikatos apsaugos ministro atsistatydinimo, pateikė kitų pageidavimų valdžiai.
Iš pradžių norėta susitikti Seimo rūmuose, tačiau tam iškilo kliūtis – norint patekti į Seimo rūmus reikalingas galimybių pasas, kurio Šeimų sąjūdžio atstovai neturėjo. Tad susitikimas vyko lauke, Seimo kiemelyje.
Galimybių paso ribojimai įžiebė aistras
Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nutraukė iki tol šalyje galiojusį karantino režimą, tačiau pandemija dar nebuvo įveikta, todėl dalis ribojimų – kaukių dėvėjimas, testavimas ir izoliacija pajutus simptomus – išliko.
Tačiau sparčiai didėjant sergančiųjų skaičiui ir COVID-19 lovų užimtumui ligoninėse, nuo rugsėjo 13 dienos įsigaliojo papildomos pandemijos valdymo priemonės.
Rugpjūtį Vyriausybė nusprendė, kad nuo rugsėjo 13 dienos visos kontaktinės paslaugos teikiamos ir ūkinės veiklos vykdomos bei renginiai organizuojami (išskyrus nustatytas išimtis) tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus.
Be galimybių paso, galiojo ir kiti dokumentai, įrodantys vakcinacijos, persirgimo, atlikto PGR tyrimo arba greitojo antigeno testo neigiamo rezultato, antikūnų tyrimo teigiamo rezultato faktą.
Protestuodami prieš šias priemones skiepų priešininkai kartu su Šeimų sąjūdžiu rinkosi į mitingą rugsėjo 10 dieną.
Kalbėjosi apie mitingą ir skiepus
V. Čmilytė-Nielsen po rugpjūčio pabaigoje įvykusio susitikimo su mitingo organizatoriais LRT laidoje tvirtino išgirdusi pažadą, kad rugsėjo 10-osios mitingas bus taikus, kad jame nebus naudojami įžeidžiantys simboliai, kad jis nebus toks, koks įvyko rugpjūčio 10-ąją.
Ji taip pat ištarė frazę, kuri pastaruoju metu atsidūrė manipuliacijų taikinyje.
„Su Šeimų sąjūdžio atstovais jūs šiandien susitikote lauke, nes visi dalyviai, ko gero, išskyrus jus, neturėjo galimybių paso. Jūs kalbėjotės apie skiepus su jais?“ – Seimo pirmininkės pasiteiravo LRT laidos vedėjas.
„Taip, kalbėjomės apie skiepus, apie tai, kokia šiandien yra situacija. Aš akcentavau, kad jau daugiau nei 1 mln. 600 tūkst. žmonių pasiskiepijo. Tai tikrai dauguma žmonių tą padarė, padarė savanoriškai, ir ne tik savanoriškai – dar pavasarį stovėjo eilėse, vasarą, galbūt, kentė karštį, tam, kad tiesiog gautų tą laukiamą skiepą. Ir tikrai sulaukė skiepo ar gavo skiepą ne todėl, kad buvo valdžios spaudžiami ar gąsdinami. Ir tai yra daugumos Lietuvos žmonių valia.
Tačiau suprantu, kad vis dar yra tam tikras segmentas žmonių, kurie vis dar bijo ar abejoja ir mes, žinoma, turime ieškoti rakto, kaip pasiekti tuos žmones“, – vedėjui atsakė V.Čmilytė-Nielsen.
Pabrėžtina, kad ji nekalbėjo apie tai, kad savanoriškai ar dėl galimybių paso pasiskiepiję žmonės bus diferencijuojami ir dėl to negalės registruoti vakcinų šalutinio poveikio Valstybinės vaistų kontrolės komisijos (VVKT) sistemoje.
Taip pat laidoje nebuvo kalbos apie priverstinę vakcinaciją – nepasiskiepiję žmonės net įvedus naujus ribojimus vis dar gali apsipirkti nedideliuose prekybos centruose, dalyvauti lauko renginiuose, naudotis pavežėjimo bei laidojimo paslaugomis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.