Socialiniuose tinkluose didelio populiarumo susilaukia vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip klaidingas greitasis antigenų testo rezultatas išryškėja ant jo užlašinus įvairių maisto produktų.
Koronaviruso pandemiją neigiantys socialinių tinklų vartotojai griebiasi įvairiausių gudrybių.
Šįkart, demonstruodami išradingumą, internautai nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip COVID-19 greitasis testas atliekamas išmetamajam lenktyninio automobilio vamzdžiui.
„BMW M5 Competition corona test“ pavadintame vaizdo įraše neužfiksuotas nei greitojo testo gamintojo pavadinimas, nei jo pakuotės atplėšimo momentas, ar tai, kad jis prieš praplėšiant ją buvo tinkamai saugomas.
Įrašo pabaigoje parodoma testo kasetė, ant kurios užrašyta „COVID-19 Antigen“, o po apačia nurodytos testo interpretavimo reikšmės.
Čia galima rasti vieno iš testų pakuotės lapelį, kuriame detaliai paaiškinta, kaip atlikti testą.
Įrašas kelia klausimų
Vaizdo įraše matoma, kaip paėmus „mėginį“ iš išmetamojo vamzdžio, tamponėlis mirkomas buferiniame tirpale, o šis užlašinamas ant testo juostelės.
Rezultato vaizdas sumontuotas taip, kad neįmanoma įrodyti, jog tai – to paties proceso metu gautas atsakymas.
Be to, šiam eksperimentui naudotų testų instrukcijoje nurodyta, kad jie skirti tik tepinėliams iš žmonių organizmų tikrinti.
Greitieji testai sukurti aptikti virusą, o ne reaguoti į kitas medžiagas.
Automobilių išmetamuosiuose vamzdžiuose galima aptikti nemažai cheminių junginių, kurie gali nesunkiai sugadinti itin jautrų greitąjį antigenų testą taip, kad šis rodytų klaidingai teigiamą atsakymą.
Testų skirtumai
Greitieji SARS-CoV2 antigeno testai yra atliekami pacientui iš nosies paimant tepinėlį.
Jis tiriamas maišant su buferiniu tirpalu, kuris po to lašinamas ant testo plokštelės.
Per kelias minutes gaunamas tyrimo atsakymas. Viena juostelė reiškia, kad viruso nėra, dvi – kad jis aptiktas.
Šie testai aptinka organizmo imuninį atsaką į virusą, tačiau ne paties viruso buvimą, todėl nėra tinkami naudoti praėjus vos keletui pirmųjų dienų po infekcijos, nes tuo metu dar tik vystosi imuninės sistemos atsakas ir maži antikūnų kiekiai gali būti neaptinkami.
Įprastai, greitojo antikūnų testo metu nustatoma, ar organizme yra IgM ir IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2.
Greitieji testai – tai ne tie patys, kurie yra atliekami mobiliuose punktuose.
PGR tyrimas atliekamas paimant tepinėlį iš nosiaryklės ir nuo žiočių lankų. Jo metu laboratorijoje yra ieškoma viruso dalelių. Šiuo tyrimu yra nustatomas viruso egzistavimas tiriamuoju momentu.
Gavus teigiamą testo rezultatą diagnozuojama COVID-19 liga.
Šiuo metu šis tyrimas yra vienintelis, pagrindžiantis koronaviruso diagnozę, tai reiškia, kad norint patvirtinti ligą būtina atlikti PGR tyrimą.
Eksperimentų būta ir anksčiau
Panašiais įrašais, kuriuose matyti, kaip žmonės skirtingose šalyse „testuoja“ įvairius valgomus daiktus: kokakolą, vaisius, daržoves, obuolių tyrelę, internete dalijamasi jau ne vieną mėnesį.
Jų pradininku tikriausiai galima vadinti Austrijos Nacionalinės tarybos (parlamento žemųjų rūmų) narį, dešiniosios populistinės Laisvės partijos (Freiheitliche Partei Österreichs, FPÖ) generalinį sekretorių Michaelį Schnedlitzą.
Jis testą su kokakola atliko parlamento posėdyje kolegų akivaizdoje dar pernai gruodį.
Griežtai kritikuodamas šalyje įvestus karantino ribojimus, kaip kenkiančius verslui ir šeimų gyvenimui, taip pat – Sveikatos ministerijos išlaidas testams, kurios esą buvo paleistos vėjais, jis paėmė testą, užvarvino ant jo rudo gėrimo ir maždaug po pusantros minutės parodė rezultatą – teigiamą.
Agentūros AFP kalbintos biochemijos profesorės Annette Beck-Sickinger teigimu, buferinis tirpalas nepajėgus neutralizuoti didelio rūgšties kiekio, pavyzdžiui, obuolių ar mangų atveju.
Rydingo universiteto biomedicinos technologijų profesoriaus dr. Alexanderio Edwardso žodžiais, tokiu būdu įrodinėti, kad šie testai nepatikimi, – lyg teigti, kad dūmų detektorius klysta, nes įsijungia prie jo priartinus žiebtuvėlio liepsną.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
