Ketvirtadienį, remdamasis Valstybės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, M.Majauskas pranešė, jog šiais ir praėjusiais metais 148 įmonės, gavusios mokesčių mokėtojų subsidiją skirtą nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos, įsigijo prabangius automobilius, kurių kiekvieno vertė viršijo 50 tūkst. eurų.
Iš jų 32 įmonės pirko naujus „Bentley“, „Maserati“, „Porsche“, „Lamborghini“, „Rolls-Royce“ automobilius.
-
Į prastovas išsiuntė, bet reikalavimų nesilaikė: kai kurie darbuotojai negavo algos, dirbo, nors neturėjo
-
Šiemet darbdavius už prastovose esančius darbuotojus jau pasiekė beveik 100 mln. eurų parama
-
Cinizmo viršūnė: 148 įmonės, gavusios valstybės paramą, įsigijo prabangius automobilius
-
Aiškėja įmonės, kurios gavo paramą iš valstybės ir pirko prabangius automobilius
„Yra pavyzdžių, kai įmonės, oficialiai įtrauktos į nuo COVID-19 nukentėjusių sąrašą, pasinaudojo galimybe atidėti mokesčius, gavo prastovų subsidiją už darbuotojų išlaikymą, papildomai dar gavo dosnią valstybės subsidiją verslui ir įsigijo naują prabangų daugiau kaip 100 tūkst. eurų vertės „Range Rover“ visureigį. Neva įmonės poreikiams“, – skelbė M.Majauskas.
O tuomet prabangų automobilį esą užregistravo kaip krovininę transporto priemonę, taip galimai siekiant susigrąžinti sumokėtą PVM.
Per kelis metus juridiniai asmenys Lietuvoje, M.Majausko žiniomis, įsigijo daugiau kaip 140 naujų „Audi Q7“ ir 16 naujų „Porsche Macan“ automobilių.
Jie, anot jo, buvo įregistruoti kaip N1 klasės krovininiai automobiliai, taip esą siekiant susigrąžinti PVM.
Tai galėtų būti kelių raidžių kombinacija, kuri leistų visuomenei nesudėtingai atskirti tokias transporto priemones.
Atsižvelgdamas į didelį piktnaudžiavimo atvejų skaičių vengiant sumokėti reikiamus mokesčius ir tai, kad VMI, siekiant įrodyti, jog koks nors automobilis nebuvo naudojamas krovinių pervežimui, tai atsieina daug kaštų, M.Majauskas siūlo Vidaus reikalų ministerijai ir valstybės įmonei „Regitra“ įvertinti galimybę N1 klasės lengviesiems krovininiams automobiliams numatyti specialiai žymėtus numerius.
„Tai galėtų būti kelių raidžių kombinacija, kuri leistų visuomenei nesudėtingai atskirti tokias transporto priemones. Įmonėms, kurios iš tiesų naudoja transporto priemones pagal paskirtį krovininių pervežimui, tai neturėtų sudaryti nepatogumų.
Tuo tarpu asmenys, oficialiai deklaruojantys prabangius sportinius automobilius kaip krovininius, būtų lengvai atpažįstami visuomenėje, kaip galimai vengiantys mokėti mokesčius“, – komentavo M.Majauskas.
Lengvųjų krovininių automobilių valstybiniai numeriai, pasak jo, galėtų būti pakeisti pakankamai greitai, nes jiems kiekvienais metais turi būti atlikta techninė apžiūra.
„Jei įmonės vis tik norėtų ir toliau naudotis standartiniais numeriais, jos galėtų tai padaryti pagal jau galiojančią tvarką pasikeisdamos transporto priemonės klasę ir susimokėdamos atitinkamus mokesčius“, – tikino komiteto pirmininkas.
Anksčiau jis teigė, kad sustiprinti įmonių kontrolę dėl įsigyjamų automobilių turi ir atsakingos institucijos.
„Labai svarbu šiandien užtikrinti, kad būtų imtasi principingų kontrolės veiksmų iš atsakingų institucijų, nes nepradėsime mes keisti įstatymų dėl 100 įmonių, kurios, mano supratimu, galimai elgiasi nesąžiningai“, – komentavo M.Majauskas.
Ar dėl 150 pažeidėjų verta tvarką keisti kardinaliai?
Ar dėl tiek įmonių verta keisti ir esamą automobilių žymėjimą numeriais, sudvejojo ir didžiausios opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovas, M.Majausko kolega komitete V.Ąžuolas.
Mes kalbam apie 100 ar 150 automobilių, klausimas, ar verta dėl tiek apversti visą tvarką aukštyn kojom.
„Mes kalbam apie 100 ar 150 automobilių, klausimas, ar verta dėl tiek apversti visą tvarką aukštyn kojom. Galbūt, bet ar administravimas nekainuos brangiau negu iš to viso gaunama nauda“, – svarstė jis.
Pasak politiko, kiek per drastiška priversti pasikeisti numerius tūkstančiams krovininių automobilių, kai pažeidėjų – žymiai menkesnis skaičius.
„Dėl šimto piktnaudžiaujančių nubausti visus, kurie turi krovininius automobilius būtų šiek tiek sudėtinga situacija“, – vertino V.Ąžuolas ir ragino stiprinti įmonių, bandančių piktnaudžiauti, kontrolę.
Keisti įstatymus paragino G.Nausėda
Kad reikėtų keisti įstatymus siekiant, jog įmonės nepiktnaudžiautų įsigydamos prabangius automobilius, anksčiau kalbėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Turime pagalvoti apie tai, kaip galėtume įstatymais užkardyti šitokių veiksmų naudojimą, taikymą. Bendradarbiausime su Seimu ir galvosime, ką toliau daryti“, – ketvirtadienį viešėdamas Šiauliuose žurnalistams komentavo jis.
Kitaip kaip šlykščiu poelgiu aš įvertinti negaliu.
Šalies vadovo vertinimu, tos įmonės, kurios gavo su COVID-19 pandemija susijusią paramą ir pirko brangias transporto priemones, kurias galbūt naudojo visai ne įmonės poreikiams, pasielgė šlykščiai.
„Kitaip kaip šlykščiu poelgiu aš įvertinti negaliu, ir tą pasakytų bet koks sveikai protaujantis žmogus. Belieka tik išsiaiškinti, kaip tokios schemos atsiranda.
Valstybinė mokesčių inspekcija turi dirbti savo darbą. Jie turi jausti pasekmes, nes tai yra ne tik ekonominio pobūdžio sukčiavimas, bet tai yra marodierystė. Kaip čia kitaip pavadint?“ – klausė G.Nausėda.
