Kaip kovoti su šiomis grėsmėmis ir kas daroma ES mastu, pasidalino Europos parlamento inicijuotuose ir „15min Akademija“ įgyvendintuose mokymuose jauniesiems žurnalistams dalyvavę EP nariai Rasa Juknevičienė, Juozas Olekas, Bronis Ropė, Petras Auštrevičius.
Melagienų ir netikrų naujienų, dezinformacijos sklidimas kelia grėsmes ne tik asmenims, bet ir demokratinėms visuomenėms.
Rasa Juknevičienė pasidžiaugė, kad pagaliau ši grėsmė yra suvokta plačiąja prasme ir dezinformacija yra pripažinta kaip didelis iššūkis. Europos Parlamente yra sukurtas specialusis komitetas užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais (INGE).
Šio komiteto nare esanti parlamentarė sako, kad nors jis buvo sukurtas dar iki plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą, tada daug kas dar nenorėjo girdėti apie Rusijos vykdomą hibridinį karą, įskaitant ir dezinformaciją prieš laisvąjį pasaulį, prieš ES nares. Dabar ES uždarė visus rusiškus kanalus, tačiau jie liko nacionaliniame lygmenyje.
Rasa Juknevičienė įsitikinusi, kad taip, kaip reguliuojama tradicinė žiniasklaida, taip turėtų būti reguliuojama ir socialiniuose tinkluose platinama informacija. Kaip geriausią pavyzdį susidorojant su dezinformacija ji pateikia Taivaną: „Šioje šalyje susiduriama su neįtikėtinais Kinijos dezinformacijos mastais, tokių dozių net ir labai atsparus žmogus gali neatlaikyti. Pas juos yra nustatytos taisyklės ir viena iš jų – kiekviena institucija turi sureaguoti per dvi valandas, jeigu dezinformacija yra susijusi su tos institucijos kuruojama sritimi, kad melagienos nebeplistų toliau.“
Kaip geriausią pavyzdį susidorojant su dezinformacija ji pateikia Taivaną.
„Ši liga yra labai užkrečiama – dezinformacija, melas greitai sklinda ir labai plačiai naudojami rinkimuose, nereikia nei Rusijos. Tad šiuo metu didžiausias rūpestis yra reguliuoti, kaip įmanoma labiau sumažinti melą, platinamą per socialinius tinklus. Kartais tai atrodo lyg kova su vėjo malūnais – vieną dieną atrodo, kad iššūkius įveikei, o kitą dieną nauji iššūkiai vėl atsiranda“, – dalinosi politikė.
Petras Auštrevičius pastebi, kad socialiniai tinklai jau kuris laikas tapo alternatyvia informacijos priemone, kuri visada yra labai arti žmogaus – tiesiog telefone, jo kišenėje. Ir nereikia tam dėti jokių pastangų – socialiniai tinklai patys ateina pas vartotoją. Parlamentaro manymu, svarbiausias šioje situacijoje tradicinei žiniasklaidai tenkantis tikslas yra ugdyti kritiškai mąstantį skaitytoją.
„Pasitikėjimas gali ateiti tik per vartotojo, piliečio, žmogaus ugdymą, kad jis turėtų kritinį mąstymą ir norą palyginti, patikrinti informaciją, nepriimti visko iškart. Ir manau, kad socialinė medija ir ir tradicinė žiniasklaida turėtų šioje vietoje dirbti išvien“, – sakė P.Auštrevičius.
Parlamentaras Juozas Olekas įsitikinęs, kad pasitikėjimui tradicine žiniasklaida koją dažnai kiša noras kiekvieną žinią pateikti kaip staigmeną. Tada dar labiau sumažėja riba tarp panašiai pateikiamų melagienų bei dezinfotmacijos. „Man atrodo, kad tradicinei žiniasklaidai reiktų stengtis profesionaliau pateikti kuo objektyvesnę ir tikslesnę informaciją. Nes kitu atveju galima labai greitai paslysti“, – nedvejojo politikas.
Parlamentaras primena pandemijos metu vykusią skiepų istoriją. „Man kaip tik teko dirbti specialiame komitete, vertinant situaciją ir pasimokant iš klaidų, tai labai aiškiai matėsi, kad net maža smulkmena gali padaryti labai didelį informacijos srauto nukrypimą kita kryptimi.
Nes kaip ir bet kokiu metu žmogus suserga, pablogėja sveikata ir miršta, ir susieti tai su paskiepijimu, kuris nebuvo tiesiogiai susijęs, labai lengva. Ir nors skiepai išgelbėjo turbūt milijonus gyvybių, bet ir sukėlė pasipriešinimo bangą. O bendras žmonių pasiskiepijimo lygis dabar yra sumažėjęs, palyginus su tuo, kas buvo anksčiau“, – pavyzdį pateikia J.Olekas.
Parlamentaro Bronio Ropės manymu, pasitikėjimas yra užsitarnaujamas. Vienas pagrindinių dalykų, kurių tradicinė žiniasklaida turėtų vengti – diskredituoti save skelbiant apie įvykius iškreipiant realybę.
Tradicinės žiniasklaidos vaidmuo patikrinant faktus ir parodant, kad tam tikros žinios yra melas – yra neįtikėtinai svarbus.
„Paprasti pavyzdžiai – nušviečiant tam tikrus protestus, sumažinamas jų dalyvių skaičius, žmonės priskiriami vienai ar kitai grupei, taip siekiant juos sumenkinti. Kai tokių renginių dalyviai vėliau skaito straipsnius, negali patikėti, kaip galima rašyti tai, kas visiškai neatitinka realybės. Tai tik mažas pavyzdys, kaip tam tikros redakcijos netenka pasitikėjimo“, – dėstė B.Ropė.
Parlamentaro teigimu, tradicinės žiniasklaidos vaidmuo patikrinant faktus ir parodant, kad tam tikros žinios yra melas – yra neįtikėtinai svarbus. Tai didina pasitikėjimą ir kartu parodo visuomenei, jog pasitikėti viskuo, kas skelbiama socialiniuose tinkluose, negalima.
B. Ropės manymu, tradicinė žiniasklaida išgyventi gali diegdama naujoves, ieškodama naujų kanalų ir priemonių savo žinioms transliuoti.
„Tai matome ir Lietuvoje – ta adaptacija vyksta gerokai greičiau, nei kai kuriose senosiose Europos Sąjungos šalyse. Šiandien tradicinė žiniasklaida negali laukti, kol kažkas ateis į jų kanalus ir naudos jų sukurtus produktus. Priešingai – ji turi būti ten, kur yra žmonės ir pateikti tikrą informaciją. Lankstumas yra vienas svarbiausių aspektų“, – apibendrina politikas.
