Portalo „Yle“ gautos palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija savo sukelto karo Ukrainoje metu galėjo naudoti gausybę priešlėktuvinių raketų, perkeltų iš Sankt Peterburgo, nors šis milijoninis miestas yra viena svarbiausių Rusijos priešlėktuvinės gynybos zonų.
Palydovinės nuotraukos atskleidžia, kad, pavyzdžiui, iš vienos bazės, esančios Karelijos sąsmaukoje, į šiaurės vakarus nuo Sankt Peterburgo, vasarą buvo iškelta nemažai priešlėktuvinių sistemų ir raketų.
Apie įrangos perkėlimus Sankt Peterburgo apylinkėse anksčiau nebuvo viešai pranešta nei Rusijoje, nei Vakarų šalyse.
Glaudžiu ratu aplink Sankt Peterburgą buvo 14 priešlėktuvinių raketų bazių, turinčių saugoti antrąjį pagal svarbą Rusijos miestą. Dabar kelios iš jų yra tuščios, praneša yle.fi.
Portalo prašymu gautas palydovines nuotraukas išanalizavo Suomijos karo ekspertas Marko Eklundas. Jis teigia, kad, remiantis nuotraukomis, keturios priešlėktuvinės bazės buvo ištuštintos.
Be visiškai ištuštėjusių bazių, priešlėktuvinių raketų įranga vasarą buvo išvežta ir iš kai kurių kitų aplink Sankt Peterburgą esančių bazių, galimai Ukrainos kryptimi.
Pasak M.Eklundo, įrangos perkėlimai vargu ar smarkiai susilpnino Sankt Peterburgo priešlėktuvinę gynybą, nes išvežta ginkluotė yra seniausia, o Rusijai ji nebūtinai gyvybiškai reikalinga.
Tačiau kare Ukrainoje net ir senos priešlėktuvinės raketos vis dar turi paskirtį, nes Rusijai trūksta modernių ir tiksliai šaudančių ginklų, rašoma publikacijoje.
Dauguma priešlėktuvinių raketų Sankt Peterburgo regione priklauso naujai Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemai S-400. Didžiuma jų greičiausia vis dar palikta Sankt Peterburgui saugoti.
Labiausiai tikėtina, kad išvežtos raketos pirmiausia susijusios su senąja Rusijos naudojama S-300 sistema, sako M.Eklundas.
Rusijos pasienyje – nauja NATO šalis
Gegužę Švedija ir Suomija, ilgus dešimtmečius išlaikiusios neutralitetą, drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Jų stojimo protokolus jau ratifikavo arba parlamentines procedūras užbaigė jau 25 iš 30 NATO šalių.
Šių procesų kol kas nepradėjo tik penkios – Vengrija, Portugalija, Slovakija, Ispanija ir Turkija. Protokolus turi ratifikuoti visos Aljanso valstybės.
Daugiausia ginčų kyla dėl Turkijos pozicijos – nuo 1952 metų NATO priklausanti Turkija grasina blokuoti Švedijos ir Suomijos stojimą į Aljansą, reikalaudama išduoti teroristais Ankaros laikomus asmenis, įskaitant uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) narius.
