Leidykla „Šviesa“ pateikia dešimt naudingų patarimų, kaip geriau psichologiškai paruošti vaiką mokyklai ir su juo bendradarbiauti. Rengiant patarimus konsultavo psichologė ir lektorė Ramunė Murauskienė bei pradinių klasių mokytojos Jolanta Skridulienė ir Vilija Vyšniauskienė, parengusios priešmokyklinio ugdymo komplektą „OPA PA!”, už kurį leidykla „Šviesa“ šiemet pelnė aukščiausią Europos mokomosios literatūros leidėjų grupės (EEPG) apdovanojimą.
1. Nelyginkime su savimi.
Psichologė pirmiausia atkreipia dėmesį, kad mūsų vaikai nėra tokie patys kaip mes. Nereikėtų tėvų prisimenamų mokslo metų tapatinti su tuo, kas laukia vaiko, nes tai – du visiškai skirtingi laikotarpiai, aplinkybės ir asmenybės.
„Geriausia stengtis pažinti savo vaiką ir orientuotis į jį. Tėvai dažnai pasakoja savo prisiminimus ir pamiršta, kad vaiko patirtis gali būti visai kita“, – pastebi R. Murauskienė.
Geriausia stengtis pažinti savo vaiką ir orientuotis į jį. Tėvai dažnai pasakoja savo prisiminimus ir pamiršta, kad vaiko patirtis gali būti visai kita.
2. Nepranašaukime, kaip bus.
Verta susilaikyti nuo frazių: „pamatysi, tau bus viskas lengva ar sunku“. Niekas nežino, kaip bus. Geriau vaikams parodyti, kuo naudingas gali būti šis gyvenimo etapas, drąsinti leistis į dar vieną gyvenimo kelionę, naujas patirtis. Tai metas, kuomet jaunas žmogus gali geriau pažinti save, patirti, kuo norėtų dėmėtis giliau ir net kuo vėliau užsiimti gyvenime.
3. Nustokime nerimauti patys
„Didelė klaida, kurią daro daug tėvų – kuomet patys nerimauja dėl mokyklos. Vaikas jaučia visa tai ir gali pradėti bijoti visko, kas susiję su mokykla. Tėvai neišsako savo baimių, bet jos yra, ir tai vaikui kenkia“, – atkreipia dėmesį R. Murauskienė. Jos teigimu, įtampa, mokyklos bei nesėkmių sureikšminimas nėra nei tėvų, nei moksleivių pagalbininkai.
„Šešeri-septyneri metai yra ypatingas amžius. Tokių metų vaikai labai nori augti, turi stiprų naujų dalykų pažinimo troškimą. Viskas, kas yra siūloma, jiems be galo įdomu. Vaikai nori daryti dalykus, kurių nedarė iki šiol. Todėl nauja veikla dažniausiai sukelia ne stresą, o džiaugsmą ir tėveliai neturėtų dėl to jaudintis”, – teigia integruoto ugdymo ekspertė Vilija Vyšniauskienė, viena iš „OPA PA!“ autorių.
4. Neformuokime išankstinės nuostatos
Pasak lektorės R. Murauskienės, paprastai vaikai jau turi kažkokią nuomonę apie mokyklą, kurią suformavo vyresni artimieji. Tėvai galėtų tiesiog akcentuoti, kad tai bus dar vienas etapas vaiko gyvenime, kuriame bus naujų iššūkių. Nevertėtų vaiko įspėti dėl galimų rūpesčių. Geriausia, kai tėvai padeda vaikui tinkamai išgyventi nesėkmę jai ištikus ir tinkamai pastiprinti sėkmės atveju.
5. Nehiperbolizuokime
„Mokyklos nevalia sureikšminti, nes įtampą dažnai kelia jos hiperbolizavimas. Labai svarbu su mokyklos pradžia nepamesti gyvenimo pusiausvyros ir neatimti iš vaiko gyvenimo, vaikystės, pakeitus jų į mokyklą, mokslą, pasiekimus, rezultatus ir pažymius“, – sako R. Murauskienė.
Mokyklos nevalia sureikšminti, nes įtampą dažnai kelia jos hiperbolizavimas.
6. Nesureikšminkite pažymių
Psichologės teigimu, kalbant apie pradinukų rezultatų vertinimą, pažymys galimas, tačiau nebūtinas. Sveikas bendravimas, komunikacija, kalbėjimas, aiškinimasis – geriausios priemonės siekiant gerų rezultatų.
„Jau seniai tyrimais yra nustatyta, kad tiek mokymosi motyvacija, tiek rezultatai gerėja, kai vaikui suteikiamas žodinis, išsamus atgalinis ryšys. Pažymys mokymosi motyvaciją didina tik sėkmės atveju. Nesėkmės atveju ją mažina. Iš esmės pažymys yra per daug sureikšmintas. Kaip ir tik gerų rezultatų siekiamybė. Ne visi pasieks dirbtinai primestus ugdymo standartus ir to visai nereikia. Svarbiausia, kad vaikas mokymesi atsiskleistų, o siekdamas rezultatų, savo raidos ritmu tvirtėtų kaip asmenybė“, – pastebi R. Murauskienė.
7. Svarbiausia yra santykiai
Ne visiems vaikams iš karto viskas pavyksta, tačiau svarbu suprasti, kad vaikai nėra robotai ir negali visi veikti pagal vieną programą. Dėl to nereikėtų kaltinti mokytojų, aplinkos ir pačių vaikų. Geriausia suprasti, kalbėtis, priimti vaiką, koks jis yra, ir nieko neskubinti.
„Visose klasėse svarbiausia yra santykiai. Mokykla prasideda nuo santykių. Drąsiai galime sakyti: kaip mokytojas kuria santykius su vaiku, taip jis norės mokytis. Rezultatai ne visada priklauso nuo mokytojo profesionalumo ir pastangų. Supraskime: vaikai išmoks skaityti ir rašyti, kai tik jie tam bus pasiruošę. Juk negalime išėmę vaiko smegenų ką nors ten prisukti, kad jo žinios, baigus pirmą klasę, atitiktų ugdymo standartus. Nors daug kas norėtų. Liaukimės iš vaikų tikėtis mums patogaus elgesio. Visko jie išmoks šalia suaugusių, įvairias situacijas apsupančių išmintimi, nereikia nurodinėti, reikalauti verta nukreipti ir būti šalia“, – sako psichologė.
8. Leiskime pirmokui mokytis pačiam
„Verta žinoti, kad tėvai jau baigė savo pirmas klases. Mokosi vaikas, todėl tėvai neturėtų daryti kažko už jį. Mokymasis yra mokytojo ir mokinio santykių pasekmė. Tėvai yra daugiau stebėtojai. Visgi, mokytojai dažnai nori, kad tėvai namuose pratęstų mokymąsi. Dauguma tėvų daro tai nežaismingai, per kietai ir taip skurdina savo asmeninius santykius su vaikais. Sveika domėtis vaiku. Nesveika namuose atidaryti antrą vakarinę mokyklą“, – perspėja lektorė .
Šiaulių Gytarių progimnazijos pradinių klasių mokytoja ir kita „OPA PA!“ autorė Jolanta Skridulienė priduria, kad besiruošdamas mokyklai pirmiausia vaikas turi išmokti pasirūpinti savimi. Atėjęs į mokyklą, turėtų žinoti, kaip susirinkti priemones, padaryti tai, ko prašoma.
9. Mylėkime vaiką tokį, koks jis yra
„Mylėkime savo vaiką nepaisydami mokymosi rezultatų. Negadinkime santykių su vaiku dėl mokslų. Domėkimės, kas jam įdomu, kas jam teikia džiugesio. Siūlykime savo pagalbą. Nesureikšminkime pirmos klasės. Visi ketveri pirmieji metai yra labai svarbūs, tad ieškokime tinkamų mokytojų ir aplinkos savo mažiesiems mokyklinukams. Pasitikėkime savimi bei savo vaikais“, – pataria R. Murauskienė.
10.Mokykla – tai dar ne viskas
Visgi, psichologės teigimu, tėvai dažnai klaidingai mano, kad mokykla jų vaikui turi sudėti visus pagrindus ir įskiepyti vertybes, dažnai užmiršdami savo vaidmenį.
„Ieškokite vaikui aplinkos, kurioje jis gautų sau tinkamus iššūkius – įtraukite į būrelius, protmūšius ir pan. Mokykla – ne panacėja, tad nesitikėkime, kad ji duos vaikui viską, ko jam reikia. Patys turime labai daug ką padaryti dėl savo vaikų, o ne laukti iš mokytojų, kurie tam kartais net ir neturi sąlygų. Bendradarbiaukime su pedagogais ir jie patars, kokius vaiko gabumus verta lavinti papildomai“, – akcentuoja R. Murauskienė.
Leidyklos „Šviesa“ priešmokyklinio ugdymo priemonės „OPA PA!“ autorės J. Skridulienės teigimu, dar vienas svarbus uždavinys rengiant vaiką mokyklai – skatinti rišliai reikšti mintis, lavinti žodyną. Čia taip pat labai svarbus tėvelių vaidmuo ir turininga veikla kartu su vaiku.
